Ar tiesa, kad komunistinėse šalyse naujagimių gimsta daugiau?

Z.Prilepino paskelbtame „15 labiausiai nykstančių šalių“ reitinge – keistoki skaičiai ir rašytojo komentaras:

„Pastaba: nė vienos socialistinės šalies. Tik suverenios šūdinos kapitalistinės šalys, ištrūkusios iš po raudonosios imperijos kulno.

Man, žinoma, gaila serbų. Atrodo, kad Jugoslavijos padalijimas juos palaužė.

Jie juos amerikanizuoja, kiek tik gali. O padidėjusi amerikanizacija, kaip matome iš grafiko, yra mirtis“, – šalia grafiko paskelbtame komentare rašė Z.Prilepinas.

Šie teiginiai, kartu su „išnykimo reitingu“, pasklido ir socialiniame tinkle „Facebook“.

Nei Z.Prilepinas, nei jo šalininkai nenurodo, kaip ir kas sudarė šį sąrašą, iš kur gauta informacija, kokiais šaltiniais remiamasi.

Iškraipyti skaičiai

Kadangi išnykimas visų pirma yra biologinė sąvoka, reiškianti laipsnišką biologinės rūšies (arba jos populiacijos tam tikroje teritorijoje) skaičiaus mažėjimą, logiška, kad vertinant išnykimo tempus daugiausia dėmesio skiriama gimstamumo rodikliui.

Pasaulio banko naujausi statistikos duomenys rodo, kad gimstamumo lygis tose šalyse, kurios įvardijamos kaip „labiausiai nykstančios“, paprastai nėra aukštas. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad socialistinėse valstybėse padėtis geresnė.

Pavyzdžiui, Kuboje, kuri oficialiai yra socialistinė ir ilgą laiką buvo valdoma monopoliniu Komunistų partijos valdymu, 2021 m. suminis gimstamumo rodiklis SGR (vidutinis pagimdytų vaikų skaičius, tenkantis vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai), yra 1,4.

Kinijos Liaudies Respublikoje, kuri taip pat yra socialistinė ir taip pat valdoma Komunistų partijos, šis rodiklis dar mažesnis – 1,2.

Socialistiniame Vietname ir Šiaurės Korėjoje padėtis šiek tiek geresnė – atitinkamai 1,9 ir 1,8.

Tuo metu Bulgarijoje, kuri pirmauja Z.Prilepino išnykimo reitinge, suminis gimstamumo rodiklis yra 1,6 t. y. daugiau nei Kinijoje ar Kuboje.

Lietuvoje šis rodiklis išties žemas – 1,3 (tačiau vis tiek didesnis nei Kinijoje).

Latvijoje – 1,6. Toks pat lygis ir Kroatijoje, kuris yra aukštesnis nei, pavyzdžiui, Lenkijoje (1,3), kuri kažkodėl Z.Prilepino sąraše užėmė paskutinę eilutę.

Akivaizdu, kad tiesioginio (ir netiesioginio) ryšio tarp didesnio gimstamumo ir socialistinės sistemos nėra. Sąlyginai kapitalistinių (marksistine terminologija) šalių padėtis šiuo požiūriu akivaizdžiai geresnė nei Kuboje ar Kinijoje.

Unsplash nuotr./Mama su kūdikiu

Ne visada sėkmingo vystymosi požymis

Gyventojų skaičiaus augimo negalima tiesiogiai sieti su valstybės ekonominės gerovės, saugumo ar kultūrinio išsivystymo lygiu.

Pavyzdžiui, 2017 m. į Pasaulio banko skelbtą penketuką šalių, kuriose gyventojų skaičius per metus didėjo daugiausiai, pateko Somalis ir Nigeris (ketvirtoji ir penktoji vietos).

Didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas užfiksuotas Pietų Sudane, o tarp Europos šalių – Moldovoje ir Lietuvoje.

Nuotr. iš „Wikipedia“/Zacharas Prilepinas

Spalvinga asmenybė

47 metų rašytojas 2014 metais prisijungė prie prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose ir kovojo jų pusėje.

Šis Čečėnijos karo veteranas, nuolat vykstantis į Rytų Ukrainą, yra aktyvus Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo 2022 metų vasario mėnesį pradėto puolimo Ukrainoje šalininkas.

Jis garsėja skandalingais pasisakymais apie tai, kad Baltijos šalys turi „grįžti į Rusijos glėbį“, Ukrainoje reikėtų „išdeginti kaimus ir miestus“, o „ukrainiečių vaikus išžudyti“.

Savo pasiekimais mūšio lauke Z.Prilepinas didžiuojasi nuolat.

Pavyzdžiui, duodamas interviu Rusijos žurnalistui Aleksejui Pivovarovui, jis pasigyrė, kad batalionas, kuriame jis tarnavo vado pavaduotoju, nužudė daugiau žmonių, nei bet kuris kitas dalinys.

„Peržiūrėję visus dokumentus, tyrėjai pamatys, jog daugiausia žmonių žuvo ten, kur buvo dislokuotas mano batalionas“, – sakė Z. Prilepinas.

„Mano batalionas užvirė tikrą pragarą“, – interviu metu gyrėsi jis.

Zacharas Prilepinas (kairėje) duoda interviu Aleksejui Pivovarovui

15min verdiktas: manipuliacija. Taigi, be to, kad Z.Prilepino sudarytas „labiausiai nykstančių“ šalių reitingas yra faktiškai neteisingas, jam dar suteikiamas ir propagandinis kontekstas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.