„2021 metais Pfizeris pateikė patentą, kad galima būtų nuotoliniu būdu atsekti visų vakcinuotų žmonių kontaktus visame pasaulyje“, – skelbiama „Facebook“ tinkle platinamoje žinutėje (kalba netaisyta).
Tačiau paskelbtame teiginyje minimas patentas dėl specialaus įrenginio, galinčio prijungti asmenis prie interneto, klaidingai įvardijamas kaip įrodymas, kad COVID-19 vakcinos sudaro galimybę sekti žmones.
Patentas net nepriklauso „Pfizer“, o dokumente neminima, kad asmenys išvis būtų stebimi ar tai daroma naudojant technologiją, susijusią su vakcinomis nuo COVID-19.
Iš kur kilo melagiena
Tikėtina, kad pirmuoju šios dezinformacijos šaltiniu tapo įraše pacituota žinutė anglų kalba tinkle X (buv. „Twitter“), kuri išplito žaibiškai. Joje skelbiama:
„Ši „Pfizer“ patento paraiška buvo patvirtinta 2021 m. rugpjūčio 31 d. ir yra pats pirmasis patentas, iš daugiau nei 18 500 patentų, skirtų nuotoliniam visų paskiepytų žmonių visame pasaulyje, kurie bus arba jau yra prijungti prie „daiktų interneto“ kvantiniu ryšiu, pulsuojančiu 2,4 GHz mikrobangų dažniu iš mobiliųjų bokštų ir palydovų tiesiai į visų paskiepytų asmenų grafeno oksido audinius, kontaktų sekimui.“
Patentavo ne „mikročipus“
Žinutėje naudojama patento dalies nuotrauka, o jį visą galima nesunkiai rasti patentų duomenų bazėje.
Tačiau patentas nurodytas kaip registruotas Galo Ehrlicho ir Maierio Fensterio – patentinių patikėtinių iš „Ehrlich and Fenster“ kontoros Izraelyje, o ne „Pfizer“ įmonės.
„Ehrlich and Fenster“ atstovai faktų tikrintojams iš „Reuters“ patvirtino, kad šis patentas niekaip nesusijęs su vakcinomis ar „Pfizer“ įmone.
Pačiame patente nurodyta, kad išradimas yra skirtas efektyvinti kontaktų atsekimo procesą, tam pasitelkiant žmogaus naudojamus elektroninius prietaisus.
Aprašoma, kad jie galėtų generuoti identifikavimo numerį ir, kai yra arti kito prietaiso, vienas arba abu elektroniniai prietaisai galėtų perduoti ir (arba) priimti informaciją į kitą elektroninį prietaisą ir (arba) iš jo. Tuomet, remiantis tokių gautų ID numerių skaičiumi, sukuriamas rezultatas.
Panaši sistema nėra naujovė – pandemijos įkarščio metu ji veikė ir Lietuvoje.
Gyventojai į savo mobiliuosius įrenginius parsisiuntę programėlę „Korona STOP“ galėjo anonimiškai įspėti asmenis, su kuriais turėjo ilgesnį nei 15 minučių kontaktą nedideliu atstumu.
Kai vienam iš programėlės naudotojų buvo nustatomas COVID-19, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) jam atsiųsdavo patvirtinimo kodą ir, jį įvedęs programėlėje, žmogus pats anonimiškai paskelbdavo apie užsikrėtimą, o jau tuomet apie tai būdavo įspėjami ir kiti su juo kontaktavę asmenys.
Patento tekste neužsimenama apie asmenų prijungimą prie 5G arba žmonių su implantuotais mikročipais sekimą per jų kūne esantį grafeno oksidą.
Skaitant patentą akivaizdu, kad elektroniniai prietaisai sumanyti kaip išoriniai prietaisai, kuriuos žmogus galėtų nešiotis, pavyzdžiui, mobilusis telefonas.
Kas yra grafeno oksidas?
Šios medžiagos nėra nė vienos vakcinos sudėtinių dalių sąraše, bet žinutės apie ją plinta nesustabdomai.
2010 metais už grafeno sukūrimą buvo gauta Nobelio premija, tai ploniausia ir tvirčiausia medžiaga pasaulyje, ji sudaryta iš vieno sluoksnio anglies atomų.
Dėl savo išskirtinių savybių, elektrinio laidumo, skaidrumo, mechaninių savybių grafenas yra labai patraukli medžiaga patiems įvairiausiems taikymams: nuo jutiklių ir alternatyvios energetikos iki biomedicininių taikymų ar filtrų.
Grafeno oksidas ir jo struktūros mažai toksiškos ląstelėms, tačiau vis dar yra prieštaringų pranešimų, todėl grafeno oksidas medicinoje nenaudojamas.
Plačiau skaitykite: Nauja populiari sąmokslo teorija: vakcinose „atrado“ grafeno oksido
Ši medžiaga yra naudojama telefono baterijose, jos pasižymi gera talpa, ilgaamžiškumu ir stabilumu.
Tai nėra nauja medžiaga – su įvairiomis anglies junginių formomis susiduriama nuo neatmenamų laikų.
Grafeno ir įvairių kitų anglies nanodarinių susidaro įvairių degimų metu.
Tačiau konkrečiai grafeno oksidas – grynoji medžiaga, yra išgaunama iš natūralaus grafito.
15min verdiktas: melas. Patente nėra užsimenama apie per vakcinas perduodamus „mikročipus“, taip pat jis nėra susijęs su kompanija „Pfizer“.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
