„Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen prisipažino, kad papildė konservų ir būtiniausių prekių atsargas. Ji kaupė atsargas, kurių užtektų kelioms dienoms, nes baiminosi Rusijos puolimo. Tačiau ji neatsižvelgė į tai, kad Maskva neketina pulti Vakarų šalių“, – tokią melagieną vienas po kito kartoja prokremliški naujienų portalai bei interneto vartotojai.
Kas nutiko?
Praėjusių metų pabaigoje Švedijos vyriausybė išplatino namų ūkiams skirtą pasirengimo ekstremalioms situacijoms lankstinuką.
Panašių žingsnių kiek anksčiau ėmėsi ir kitos kaimyninės šalys.
Suomija paskelbė internetinę pasirengimo krizėms versiją, o Danija ir Norvegija lankstinukus išsiuntinėjo elektroniniu paštu.
Danijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūra leidinį „Pasirengę krizėms“ išsiuntė visiems 18 metų ar vyresniems šalies gyventojams.
Medžiagoje rekomenduojama, kad krizės atveju žmonės būtų pasiruošę tris dienas pasirūpinti savimi ir savo namų ūkiu. Joje taip pat pateikiami patarimai ir kontrolinis sąrašas, kaip patenkinti būtiniausius poreikius.
„Svarbu pabrėžti, kad Danija yra saugi ir patikima šalis. Todėl nėra pagrindo nerimauti, kai gaunate lankstinuką „Pasirengę krizėms“. Tačiau būti pasiruošus yra gerai. Kuo daugiau žmonių sugeba pasirūpinti savimi ir padėti aplinkiniams krizės metu ir iškart po jos, tuo stipresni esame kaip visuomenė“, – sako Danijos nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros direktorė Laila Reenberg, kurios žodžius cituoja šalies žiniasklaida.
Būtent tai ir užkliuvo rusų propagandininkams. Įvairiuose Rusijos portaluose pateikiama Danijos premjerės citata, kuri iškraipoma taip, kad atrodytų, jog politikė konservus perka, apimta paranojos.
Pavyzdžiui, vieno portalų antraštė skelbia: „Danijos ministrė pirmininkė prisipažino, kad, baimindamasi Rusijos invazijos, apsirūpino maisto konservų atsargomis“.
Tačiau iš tiesų premjerė akcentavo, kad ši priemonė – profilaktinė.
„Vadovaujuosi valdžios institucijų rekomendacijomis ir manau, kad danai turėtų elgtis taip pat. Ne todėl, kad tikimės [Rusijos] agresyvaus karo prieš Daniją, bet yra kitokio pobūdžio atakos – pavyzdžiui, hibridinės atakos arba kibernetinės atakos – rizika“, – portalo DR žurnalistams sakė politikė.
„Pamiršo“ praeities grasinimus
Kartodami, kad „Maskva neketina pulti Vakarų šalių“ propagandininkai subtiliai „pamiršta“ prieš dešimtmetį skambėjusius Rusijos grasinimus Danijai.
„Jei Danija prisijungs prie NATO priešraketinės gynybos skydo, Danijos karo laivai gali tapti Rusijos branduolinių raketų taikiniais“, – 2015 metais pareiškė Rusijos ambasadorius Danijoje Michailas Vaninas.
M.Vaninas tuomet aiškino kas, tokiu atveju Danija taptų grėsmės Rusijai dalimi ir tai pakenktų tarpvalstybiniams santykiams. Jis teigė, kad prisijungimas prie NATO priešlėktuvinės gynybos skydo būtų „Danijos sprendimas“ ir „šalis prarastų tiek pinigų, tiek saugumą“.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Danijos valdžios atstovai išties patarė šalies piliečiams būti pasirengusiems pasirūpinti savimi krizės atveju. Pasirengimas neapėmė vien konservų pirkimo, o premjerė akcentavo, kad priemonė – prevencinė.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
