Apie tai, kad nusigręžimas nuo Rusijos esą gali sužlugdyti Vokietijos automobilių pramonę, šalies ekonomiką ir galiausiai priversti byrėti visą Europos Sąjungą (ES), kalbėjo ir rusų propagandos korifėjus Dmitrijus Kiseliovas.
„Atėjo kiti laikai. „Kažkas“ susprogdino „Nord Stream“ ir tikriausiai tas pats „kažkas“ Europai primetė amerikietiškas suskystintas dujas vietoj daug kartų pigesnių Rusijos dujų.
Dėl to pakilo elektros kaina, ir taip smarkiai, kad Europoje tapo nuostolinga ką nors gaminti, pavyzdžiui, iš metalo.
Tai tiesiogiai paveikė „Volkswagen“ grupę. Neseniai buvo paskelbta, kad šios bendrovės gamyklos Vokietijoje bus uždarytos. Dar nepaskelbta, kokios gamyklos, tačiau žinoma, kad net pagrindinė gamykla Volfsburge, „Volkswagen“ sostinėje, didžiausia Europoje, yra nepelninga, t. y. nuostolinga“, – kalbėjo D.Kiseliovas.
Kainos – kaip iki karo
Remiantis „Trading Economics“ duomenimis, elektros kainų lygis Vokietijoje toli gražu nėra toks aukštas, kaip pasakoja D.Kiseliovas.
Kaip matome, po 2022 m. šuolio kainos grįžo į prieškarinį lygį, tiksliau, maždaug į 2021 m. vasaros lygį.
Taigi, jei automobilių gamyba Europoje tapo nuostolinga, tai ne dėl to, kad atsisakyta rusiškų dujų.
Be to, didžiausia kaina (658,41 euro už MWh) buvo 2022 m. rugpjūčio 22 d., o dujotiekio sprogimai įvyko rugsėjo 26 d., taigi tarp sprogimų ir kainų padidėjimo nėra jokio ryšio.
Sabotažo metu „Nord Stream“ dujos į Vokietiją nebetekėjo: rugsėjo pradžioje Rusija visiškai nutraukė tiekimą, prisidengdama techniniu gedimu, o Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anuomet atvirai pareiškė, kad tiekimas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei bus atšauktos sankcijos.
Betoniniai ir plieniniai dujotiekiai buvo sugadinti po vandeniu įvykus sprogimams, kurių stiprumas prilygo nedideliam žemės drebėjimui, todėl į rytus nuo Danijos Bornholmo salos įvyko trys dideli dujų nuotėkiai.
Sprogimai įvyko tarptautiniuose vandenyse, iškart už Danijos ir Norvegijos teritorijų, o smūgio bangos buvo užfiksuotos net už daugiau kaip 1200 km.
Klaidos ir investicijos
Pastaruoju metu koncerną kamuojančios problemos susijusios ne tiek su elektros energijos kainomis, kiek su automobilių gamintojo vadovybės klaidomis.
Vienu didžiausių šiuolaikinio sukčiavimo atvejų vadinamas „Dieselgate“ skandalas prasidėjo 2015 m., paviešinus informaciją, jog „Volkswagen“ automobilių gamintoja suklastojo išmetamųjų teršalų rodiklius, neteisėtai įmontuodama programinę įrangą, kuri slepia tikrąjį emisijos kiekį. Tai Vokietijos automobilių gamintojui kainavo daugiau nei 32 mlrd. eurų baudų, remonto ir teisinių išlaidų.
2020 metais nepasiekė iškeltų emisijų mažinimo tikslų, todėl turėjo sumokėti daugiau nei šimto milijonų eurų baudą.
Šių metų birželį „Volkswagen“ paskelbė, kad investuos 5 mlrd. JAV dolerių (4,49 mlrd. eurų) į JAV elektromobilių gamintoją „Rivian“ ir įsteigs su ja bendrą įmonę, kuri, kaip tikimasi, gamins abiejų jų naudojamą technologinę produkciją.
O jau rugsėjo pradžioje įmonė pranešė svarstanti galimybę uždaryti keletą gamyklų Vokietijoje ir atsisakyti prisiimto įsipareigojimo iki 2030-ųjų nebemažinti darbo vietų skaičiaus.
Bendrovės generalinis direktorius Thomas Schaeferis pareiškė, kad pernai pradėta sąnaudų mažinimo programa „keliais milijardais eurų atsilieka nuo tikslo“.
Pasak jo, padėtis Europos automobilių pramonėje pastaruoju metu komplikavosi, ypač dėl naujų žaidėjų skverbimosi, todėl „dabar būtina dėti daugiau pastangų“ ilgalaikei sėkmei užtikrinti.
Bendrovės vadovybė siūlo uždaryti bent po vieną automobilių ir atsarginių dalių gamyklą. Tai būtų pirmas nuo „Volkswagen“ įkūrimo prieš 87 metus jos gamyklų Vokietijos uždarymas.
Bando sutaupyti
Pernai „Volkswagen“ paskelbė apie planus per ateinančius metus sutaupyti 10 mlrd. eurų ir atleido dalį grupės darbuotojų, siekdamas padidinti pelningumą.
Neseniai paaiškėjo, kad „Volkswagen“ nesugebėjo to pasiekti.
Kadangi Europos automobilių rinka yra mažesnė nei prieš koronaviruso pandemiją, „Volkswagen“ teigia, kad dabar turi daugiau gamyklų pajėgumų, nei reikia, o nepakankamai apkrautų surinkimo linijų išlaikymas kainuoja brangiai.
Europiečiai per metus nuperka maždaug 2 mln. automobilių mažiau nei prieš pandemiją 2019 m., kai pardavimai siekė 15,7 mln.
Tačiau didėjančios išlaidos, įskaitant didesnius atlyginimus, ir vangūs bendrovės elektrinių transporto priemonių linijos pardavimai yra gilesnė problema.
Be to, nauji, konkurencingomis kainomis pasižymintys modeliai iš Kinijos didina savo Europos rinkos dalį.
„Volkswagen“ turi parduoti daugiau elektromobilių, kad atitiktų vis mažesnius Europos Sąjungos išmetamųjų teršalų apribojimus, kurie įsigalios nuo kitų metų.
15min verdiktas: melas. Problemos, su kuriomis susiduria „Volkswagen“, nesusijusios su rusiškų dujų pirkimu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
