Ar tikrai amišai visai neskiepija vaikų, todėl šie neserga vėžiu ir kitomis ligomis?

Amišų mirštamumas nuo COVID-19 yra gerokai mažesnis nei kitų gyventojų, pranešė vienas lietuviškas tinklalapis. Taip yra tariamai dėl to, kad jie nesilaikė kovos su pandemija rekomendacijų. Be to, amišų vaikai esą atsparūs įvairioms lėtinėms ligoms ir įgimtoms negalioms. Tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad šie teiginiai yra klaidingi.
Amišai
Amišai / „Scanpix“/AP nuotr.

Sulipdė su sąmokslo teorija

Tinklalapyje paranormal.lt pastaruoju metu paskelbti keli tekstai apie tariamą amišų atsparumą įvairioms ligoms ir negalioms.

Viename straipsnyje teigiama, kad amišų vaikai neserga vėžiu ir diabetu, neturi autizmo spektro sutrikimo. Rašoma, kad tokie atradimai buvo pristatyti Steve‘o Kirscho atliktame tyrime.

Ekrano nuotr. iš paranormal.lt/Internete platinama klaidinga informacija apie amišų religinę bendruomenę
Ekrano nuotr. iš paranormal.lt/Internete platinama klaidinga informacija apie amišų religinę bendruomenę

Jis tariamai atskleidė, kad visiškai neskiepytiems amišų vaikams lėtinių ligų ar kitų problemų beveik nenustatyta. Tai apima širdies ligas, diabetą, astmą, artritą ir vėžį, autizmo spektro sutrikimą, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą.

Publikacijoje teigiama, kad ekspertų grupės nariai paliudijo, kokie sveiki yra amišų vaikai, palyginus su skiepijamais amerikiečių vaikais. Tačiau kokia tai ekspertų grupė, nenurodyta.

Taip pat teigiama, kad amišai pandemijos metu nesilaikė karantino, nedėvėjo apsauginių kaukių ir nesiskiepijo nuo koronaviruso. Ir būtent dėl to „jų išgyvenamumas nuo COVID buvo 90 kartų didesnis nei likusioje Amerikoje.“

Kitoje publikacijoje aiškinama, kad amišai atmetė „Big Pharma“ (angl. „didžiosios farmacijos“ – tai yra sąmokslo teorijos, kad medicinos bendruomenė, ypač farmacijos kompanijos, visų pirma – didelės korporacijos veikia prieš visuomenės gerovę, veiksmingus gydymo būdus, net sukelia įvairias ligas ar blogina jomis sergančiųjų būklę, siekdamos pelno ar dėl kitų nedorų priežasčių) vakcinas ir dabar oficialiai laikomi sveikiausiais žmonėmis pasaulyje.

15min archyvo nuotraukų koliažas/Asociatyvi iliustracija: medikamentai ir finansai
15min archyvo nuotraukų koliažas/Asociatyvi iliustracija: medikamentai ir finansai

Straipsnyje išdėstyta ta pati informacija, taip pat paminėta, esą amišų bendruomenėje turėjo gerokai padaugėti perteklinių mirčių dėl COVID-19, bet taip nenutiko. Taip pat teigiama, kad jie į normalią situaciją grįžo 2020 m. gegužę.

Šie teiginiai pasirodė ne tik lietuviškame tinklalapyje. Neseniai jie aktyviai platinti socialiniuose tinkluose ir kituose alternatyviosios žiniasklaidos puslapiuose (čia, čia, čia, čia, čia, čia).

Panašūs teiginiai skelbti internete ir kitomis kalbomis: prancūzų, ispanų, vokiečių, japonų, suomių.

Žinomas dezinformacijos skleidėjas

Šiose publikacijose minimas Steve‘as Kirschas yra ne kartą skleidęs melagienas ir dezinformaciją. Ne kartą įrodyta, kad jo teiginiai yra neteisingi.

S.Kirschas yra verslininkas, įgijęs išsilavinimą elektrotechnikos ir informatikos mokslų srityje. Pandemijos metu jis pradėjo skleisti dezinformaciją, teigdamas, kad „Pfizer“ vakcina nužudė daugiau žmonių, nei išgelbėjo.

Internete galima rasti ir vaizdo įrašą, kuriame S.Kirschas duoda parodymus Pensilvanijos valstijos senatui, teigdamas tą patį faktą. Dauguma pasirodžiusių publikacijų rėmėsi būtent šiais jo parodymais.

„Jie nebuvo užrakinti. Jie nedėvėjo kaukių. Jie nesilaikė socialinio atstumo, nesiskiepijo ir amišų bendruomenėje nebuvo jokių nurodymų skiepytis.

Jie iš esmės nepaisė visų CDC (JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro – red. past.) pateiktų rekomendacijų. Šių rekomendacijų ignoravimas reiškė 90 kartų mažesnį mirtingumą nei likusioje Amerikoje“, – aiškino S.Kirschas.

Mirčių skaičius galimai buvo didesnis

Nėra išsamių tyrimų, kurie atskleistų, kaip pandemija paveikė amišų bendruomenes, įsikūrusias įvairiose kaimo gyvenvietėse daugelyje JAV valstijų.

Medicininiuose dokumentuose pacientų religija nefiksuojama, todėl sunku surinkti duomenų apie COVID-19 atvejus ar mirtis nuo šios infekcijos amišų bendruomenėse. Trukdo ir tai, kad šiose religinėse bendruomenėse COVID-19 testų atliekama labai mažai, o apie užsikrėtimo atvejus pranešama retai.

Vis dėlto turima informacija atskleidžia, kad amišų bendruomenėje mirštamumas buvo toks pat arba net didesnis nei bendroje JAV populiacijoje.

Per vieną tyrimą 2021-aisiais buvo nustatyta, kad mirčių skaičius tarp amišų ir menonitų (kitoje religinėje bendruomenėje) pandemijos metu iš tiesų padidėjo ir atitiko panašias JAV mirčių tendencijas.

Tyrimo rezultatuose taip pat pažymėta, kad tiksliai apskaičiuoti šias mirtis sudėtinga. Buvo remiamasi amišų ir menonitų laikraščiuose skelbiamais nekrologais – taip buvo stebimas mirčių skaičiaus pokytis pandemijos metu.

Tolesniame tyrime, kurio rezultatai buvo paskelbti šiemet, ta pati tyrėjų grupė nustatė, kad amišų ir menonitų bendruomenėse mirštamumas išliko aukštas, kai bendroje populiacijoje, kurios du trečdaliai pasiskiepijo nuo viruso, perteklinių mirčių sumažėjo.

Merilendo universiteto epidemiologas Braxtonas Mitchellas, tyrinėjantis amišų bendruomenes, taip pat teigė pastebėjęs, kad mirčių daugėja: 2020 m. vasarą amišų bendruomenėse mirštamumas buvo tris ar keturis kartus didesnis nei prieš metus.

Ekrano nuotr. iš paranormal.lt/Internete platinama klaidinga informacija apie amišų religinę bendruomenę
Ekrano nuotr. iš paranormal.lt/Internete platinama klaidinga informacija apie amišų religinę bendruomenę

„Remdamasis šia ir kita nepatvirtinta informacija, nematau jokio pagrindo teiginiui, kad amišai mirė rečiau nei ne amišai“, – teigė jis.

Vakcinos ir lėtinės ligos

Vakcinų priešininkai jau nuo 2000 m. pateikia amišus kaip įrodymą, kad autizmo spektro sutrikimai susiję su vakcinomis. 2005 m. žurnalistas Danas Olmsteadas atliko apklausą Lankasterio apygardoje (Pensilvanija), siekdamas rasti autistiškų žmonių. Jis teigė radęs vos tris atvejus ir kad du iš trijų vaikų buvo paskiepyti.

Ši paviešinta istorija greitai išpopuliarėjo ir net buvo cituojama kai kuriuose moksliniuose straipsniuose, nors atliktas tyrimas nebuvo mokslinis.

2011 m. žurnale „Pediatrics“ pristatytam tyrimui buvo apklausta tūkstantis amišų tėvų apie jų skiepijimo įpročius. Iš 359 atsakiusiųjų 68 proc. teigė, kad visi jų vaikai buvo paskiepyti bent vienu skiepu, o 17 proc. nurodė, kad kai kurie jų vaikai buvo paskiepyti bent vienu skiepu.

Nors šie skaičiai yra žemesni nei JAV vidurkis, tai įrodo, kad teiginys, jog amišai nesiskiepija, yra melas.

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Vakcinavimas

Tik apie 14 proc. amišų atsisako skiepyti savo atžalas. Tai reiškia, kad dauguma amišų vaikų yra gavę bent vieną ar kelis skiepus.

Tai patvirtino ir Ilinojaus universiteto epidemiologė Katrine Wallace, kuri savo „Instagram“ paskyroje paneigė šiuos teiginius.

Be to, mokslininkai yra užfiksavę ne vieną autizmo spektro sutrikimo atvejį tarp amišų. Majamio ir Vanderbilto universitetų mokslininkai apklausė 1 899 amišų vaikus dviejose amišų bendruomenėse ir nustatė, jog maždaug 1 iš 271 vaiko turi autizmo spektro sutrikimą.

Lankasteryje veikia klinika, skirta amišų vaikų raidos ligoms tirti. Klinika aktyviai tiria autizmo spektro sutrikimų paplitimą amišų bendruomenėse ir ji yra tik viena iš daugelio.

123rf nuotr./Autizmo spektro sutrikimą turintis berniukas
123rf nuotr./Autizmo spektro sutrikimą turintis berniukas

Teiginys, kad amišų vaikai neserga diabetu, taip pat klaidingas. Amišų vaikai paprastai rečiau serga šia lėtine liga nei kiti, bet taip yra ne dėl skiepų, o dėl fiziškai sunkesnio gyvenimo būdo, kuris lemia lieknesnį kūno sudėjimą. Jie linkę priaugti antsvorio palyginti vėlai, dėl to savotiškai užsitikrina tam tikrą ilgalaikę apsaugą nuo diabeto.

Apie vėžiu sergančius amišų vaikus informacijos galima rasti žiniasklaidoje ir tai įrodo, kad religinė bendruomenė nėra atspari ir šiai ligai.

15min verdiktas: melas. Išsamių tyrimų, kaip pandemija paveikė amišų bendruomenes, nėra. Bet netiesa, kad amišų mirštamumas nuo COVID-19 yra gerokai mažesnis nei kitų gyventojų, nes jie nesiskiepija. Tyrimai rodo, kad didelė dalis jų vaikus skiepija jei ne visais rekomenduojamais, tai bent kai kuriais skiepais.

Klaidingas ir teiginys, kad amišų vaikai neserga diabetu, – jie tikrai serga rečiau, ne dėl nesiskiepijimo, o dėl fiziškai sunkesnio gyvenimo būdo, kuris lemia lieknesnį kūno sudėjimą ir užtikrina tam tikrą apsaugą.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis