225 karo metai?
Tokius duomenis lapkričio pabaigoje paskelbė viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos.
Jos paskyroje pasirodė lentelė, kurioje išvardytos „šalys, po Antrojo pasaulinio karo bombarduotos, patyrusios sabotažą ar bandymą nuversti vyriausybę“, ir už tai esą atsakingos valstybės.
Vienoje lentelės pusėje paminėtas Izraelis, neva tai šioje valstybėje įvykdęs Iranas ir 2024 metai. Kitoje pusėje – daugiau nei 50 valstybių sąrašas su įvairiomis datomis, o viršuje paminėtos Jungtinės Valstijos.
Tos pačios dienos vakarą moteris surašė ir minėtą statistiką: „JAV kariavo 225 metus iš 243 nuo 1776 m. JAV kariavo daugiau nei 92 proc. laiko! Amerika – taikos ir demokratijos nešėja…“
Internautė pasidalijo ir straipsnio, kuriame tie patys duomenys pateikti angliškai, ekrano kopija. Šis tekstas buvo publikuotas dar 2020 m. sausio 9 d. Pakistano tinklalapyje „The News International“.
Jame rašoma, kad „Amerikos atvirų ir slaptų užsienio intervencijų istorija siekia 1811 m., kuomet ji įsiveržė į Čilę, praėjus vos metams po to, kai ši Pietų Amerikos šalis atgavo nepriklausomybę nuo Ispanijos“.
Pakistano žiniasklaidos kompanijos „Jang Group“ ir jai priklausančio naujienų televizijos kanalo „Geo Television Network“ atliktas tyrimas esą parodė, kad Jungtinės Valstijos kariavo maždaug 225 iš 243 metų nuo 1776-ųjų, kai buvo paskelbta nepriklausomybės deklaracija.
„JAV užsienio karinių intervencijų skaičius iki 2017 m. siekė 188, – teigiama straipsnyje. – 1946-2000 m. pasaulio supervalstybė buvo įtraukta į 117 „šališkų rinkimų intervencijų“ arba maždaug vieną iš visų devynių balsavimų, vykusių nuo Antrojo pasaulinio karo.“
Bet po to cituojamas britų žiniasklaidos kompanijos „Channel 4 News“ tyrimas, kurį atliko Pitsburge (JAV) įsikūręs Carnegie Mellon universiteto Politikos ir strategijos institutas. Jame tikrai minimas toks šališkų ir dažniausiai slaptų intervencijų į rinkimus skaičius, tačiau tyrime buvo analizuojami ne tik JAV, bet ir Rusijos veiksmai.
JAV dvisavaitinio tarptautinių aktualijų žurnalo „The National Interest“ paskaičiavimu, 1948-1991 m. ši šalis esą dalyvavo 46 karinėse intervencijose. Pakistaniečių straipsnyje taip pat cituojama „The Washington Post“ informacija, kad nuo Šaltojo karo laikų iki 2016 m. amerikiečiai 72 kartus bandė pakeisti kitų šalių vyriausybes.
Taikos metai nebuvo taikūs
Paieška internete rodo, kad informacija apie JAV dalyvavimą karuose vienu ar kitu pavidalu (žiniasklaidos pranešimų, analizės ir palyginimų su kitomis šalimis, memų) internete skelbiama jau keletą metų.
Skelbiami ir ištisi karinių konfliktų nuo pat kolonijinių laikų (XVII a.), kuriuose dalyvavo JAV, sąrašai, karai net sugrupuoti į periodus. Jie rodo, kad amerikiečiai į didesnius ir mažesnius karus buvo įsitraukę nuo pat šalies atsiradimo ir dar anksčiau. Išsamus jų sąrašas pateiktas interneto enciklopedijoje „Wikipedia“.
Bene pirmas karas, dar vadinamas Metacomo maištu arba Karaliaus Pilypo karu, XVII a. truko 14 mėnesių, per jį sunaikinta 14 miestų. Mažas pagal šiandienos standartus karas baigėsi, kai čiabuvių genčių vadui Metacomui, kurį anglai vadino karaliumi Pilypu, buvo nukirsta galva.
Į statistiką įtraukti karai, vykę nuo JAV nepriklausomybės paskelbimo 1776 m. liepos 4 d. Pirmasis – Amerikos revoliucinis arba Nepriklausomybės karas – prasidėjo dar prieš tai, 1775-ųjų balandį, ir tęsėsi iki 1783 m. rugsėjo. Jame patriotų pajėgos, susivienijusios į Kontinentinę armiją ir vadovaujamos George’o Washingtono, įveikė britus. Šiems teko pripažinti JAV, kurias tuo metu sudarė 13 suverenių valstijų, nepriklausomybę.
Bet tai ramybės šalyje neatnešė – vyko ginčai ir su čiabuviais, ir su baltaisiais naujakuriais. Po to iki 1830 m. sekė keli taikos periodai.
Bėgant metams karai keitėsi ir amerikiečių dalyvavimas juose skyrėsi. Daugelis pirmųjų iš šių karų vyko Amerikos žemėje (paskutinis toks buvo pilietinis karas, pasibaigęs 1865 m.). XX a. pasauliniai ir kiti karai vyko svetur. Nedaugelis amerikiečių namie matė kokį nors tiesioginį įsitraukimą į juos.
Vienas garsiausių JAV lyderių prezidentas Franklinas Delano Rooseveltas atvedė JAV į „puikios izoliacijos“ laikotarpį. 1935-1940 m. šalis daugiausia dėmesio skyrė vidaus politikai, siekdama padėti žmonėms atsigauti po Didžiosios depresijos.
„Šalis pasiekė didžiausią geografinę plėtrą, o tokie vietos priešai, kaip Meksika, buvo įveikti. Vienintelis likęs mūšis vyko namuose, jis buvo įgavęs tuščių skrandžių ir nedarbo formą“, – rašoma tinklalapyje „War History Online“.
Kai Adolfo Hitlerio kariuomenė užėmė beveik visą Europą, o Azijoje raumenis demonstravo Japonija, amerikiečiai įsitraukti neskubėjo. Jų karas buvo žodžių, taip pat – finansinė ir gamybinė pagalba britams kovojant su Vokietija. Bet po Japonijos atakos Perl Harbore 1941 m. gruodį JAV įstojo į karą.
Tuomet prasidėjo beveik nenutrūkstantis dalyvavimo kariniuose konfliktuose periodas. Kai kurie istorikai šį laikotarpį vadina Pax Americana (lot. amerikietiška taika) arba „ilgąja taika“. Iš tiesų taikos nebuvo, tik tiesiogiai kariniuose veiksmuose amerikiečiai nedalyvavo.
Į karus vedė skirtingos priežastys
„Ar JAV yra žiaurus smurtautojas?“ – apibendrindamas šią informaciją, klausia „War History Online“ ir pateikia paaiškinimą.
Tinklalapis siūlo pirmiausia atsižvelgti į tai, kad JAV yra jauna šalis, palyginti su Europos standartais. Dauguma Senojo žemyno šalių vienaip ar kitaip kariavo nuo romėnų laikų.
Antra, kitų tautų istorija laikais po Amerikos revoliucijos turi nemažai panašumų su JAV. Prancūzija aptariamu laikotarpiu kariavo 185 metus (beveik 80 proc. laiko).
Būdama vadinamuoju pasaulio policininku, Jungtinė Karalystė (JK) nuo 1815 m. – Napoleono karų – iki 1914 m. – Pirmojo pasaulinio karo – taikiai gyveno tik penkiolika metų. Imant visą periodą nuo 1776 m., britai nekariavo tik 23 metus – maždaug kaip JAV.
Karą tiksliai apibrėžti sunku, pažymi „War History Online“. Kai kuriais metais vyko pavieniai konfliktai. Tačiau dažniausiai vykdavo ne vienas karas įvairiose vietose. Net ir taikos metais retkarčiais būdavo apsikeičiama ugnimi.
„Aišku viena – JAV kariavo didžiąją savo istorijos dalį, – rašoma tinklalapyje. – Daugelis prezidentų bandė laikytis labiau izoliacinės pozicijos, F.D.Rooseveltas buvo vienintelis, kuriam tai pavyko.
Ar tai paverčia Ameriką karo kurstytoja? Taip pasakytų šalies priešai. Kita vertus, daugelis laisvių, kurios amerikiečiams yra savaime suprantamos, atsirado dėl JAV karių ir moterų aukų per šiuos daugybę karų ar konfliktų.“
Tinklalapyje „China Military“ į klausimą, kodėl amerikiečiai nuolat įsiveldavo į karus, pateikiami įvairūs atsakymai.
Pirmieji kolonistai esą buvo įsitikinę, kad Dievas jiems suteikė naują Pažadėtąją žemę. Amerikos revoliuciją skatino komerciniai interesai. JAV karai praėjusiame amžiuje dažnai buvo pateisinami demokratijos saugojimu nuo fašizmo ar komunizmo. Kartais pateisinimas buvo politika ir pinigai arba politika, pinigai ir religija.
Tačiau tarp eilučių, anot straipsnio autoriaus, galima įžvelgti dvi pagrindines priežastis: norą apginti ar išplėsti savo teritoriją arba verslą be suvaržymų, dažnai suprantamą kaip „laisvė“. Kaip to pavyzdys pateiktas įsiveržimas į Iraką, nors teiginiai, esą jame būta masinio naikinimo ginklų, buvo netiesa. Šio sprendimo motyvas, kaip viename interviu sakė 2003-2007 m. CENTCOM vadovavęs gen. Johnas Abizaidas, buvęs nafta.
15min verdiktas: tiesa. JAV tikrai buvo įsitraukusios į karus didžiumą savo egzistavimo laiko. Nors jos lyderiai bandė laikytis izoliacinės pozicijos, beveik niekam tai nepavyko.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
