Apgautasis bičiulis
„Facebook“ įraše kalbama, kad NATO esą siaubingai apgavo savo bičiulį M.Gorbačiovą, nes šiam pažadėjo sustabdyti Aljanso plėtrą, o vėliau tuos pažadus sėkmingai pamiršo.
„Tiesa, kurią NATO nori nuslėpti, kad galėtų tęsti agresiją prieš suverenias tautas. Jie davė pažadą Gorbačiovui ir jo nesilaikė. Visą laiką jų paslėpta darbotvarkė – suskaldyti Rusiją ir pasisavinti jos gamtinius išteklius...“, – tvirtinama platinamoje žinutėje.
Taip pat pateikiama nuoroda į straipsnį Nacionalinio saugumo archyve, kuriame aprašoma derybų dėl Vokietijos suvienijimo eiga.
Publikacijoje teigiama, kad kai kurių Šiaurės Atlanto aljanso šalių vadovai įsipareigojo M.Gorbačiovui, kad NATO nesiplės.
Be to, tokius pareiškimus ne kartą buvo padaręs tuometinis Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Jamesas Bakeris.
Pažadas „tovariščiui“ Gorbačiovui
JAV valstybės sekretorius per susitikimą su sovietų užsienio reikalų ministru Eduardu Ševardnadze ir su pačiu M.Gorbačiovu – 1990 metų vasario 9-ąją, frazę „nė colio į Rytus“ pakartojo net tris kartus.
Taip pat Nacionalinio saugumo archyvo publikacijoje teigiama, kad per derybas dėl Vokietijos suvienijimo sovietai ne kartą sulaukė tokių pažadų.
Tačiau nenurodoma, kad buvo sudaryti kokie nors oficialūs susitarimai. Kadangi NATO yra organizacija, kuriai priklauso nemažai valstybių, ne tik Europos, ne visai korektiška atskirų politinių lyderių pareiškimus interpretuoti kaip viso Aljanso pažadą.
Be to, reikia pažymėti, kad toje pačioje publikacijoje rašoma, jog, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos tuo metu buvo palankiai nusiteikusios SSRS atžvilgiu ir net stengėsi, kad ji nesugriūtų.
Pažadai negalėjo prieštarauti Vašingtono sutarčiai
1949 m. Vašingtono sutarties, kuri yra esminis NATO elementas, 10 straipsnis suteikia galimybę bet kuriai Europos valstybei prisijungti prie Aljanso:
„Šalys vieningu susitarimu gali pakviesti bet kurią kitą Europos valstybę, galinčią remti šios Sutarties principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo, prisijungti prie šios Sutarties.
Kiekviena taip pakviesta valstybė gali tapti Sutarties Šalimi deponuodama prisijungimo dokumentą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei.
Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė praneša kiekvienai Šaliai apie kiekvieno tokio prisijungimo dokumento deponavimą“, – skelbiama sutartyje.
Todėl visi pažadai, kuriuos buvo galima duoti SSRS vadovybei, reiškė arba Vašingtono sutarties pakeitimus (kaip, pavyzdžiui, buvo padaryta po nepriklausomybės suteikimo Alžyrui), arba buvo neoficialūs ir teisiškai neįpareigojantys.
Dėl Vokietijos suvienijimo ir Varšuvos pakto panaikinimo Vašingtono sutartis niekada nebuvo pakeista.
„Gorbis“ nesijautė apgautas
Komentuodamas šią situaciją, pats M.Gorbačiovas sakė, kad derybos ir pažadai iš tiesų vyko, tačiau jie buvo susiję ne su Aljanso plėtra, o su jo karinės infrastruktūros vystymu.
Be to, NATO šiuos pažadus įvykdė. Viename interviu 2014 m. M.Gorbačiovas sakė:
„NATO plėtros klausimas tais metais nebuvo svarstomas ir apskritai nekilo. Tai sakau su visa atsakomybe.
Nė viena Rytų Europos šalis nekėlė šio klausimo net po to, kai 1991 m. Varšuvos paktas nustojo egzistuoti. Jo nekėlė ir Vakarų šalių vadovai.
Buvo aptartas ir kitas mūsų iškeltas klausimas: kad po Vokietijos susivienijimo neturėtų būti plėtojamos NATO karinės struktūros ir dislokuojamos papildomos Aljanso pajėgos tuometinės VDR (Vokietijos Demokratinės respublikos red. past.) teritorijoje.
Bakerio pareiškimas buvo padarytas šiame kontekste ... Apie tai kalbėjo ir Kohlis, Genscheris. Buvo padaryta viskas, kas galėjo ir turėjo būti padaryta šiam politiniam įsipareigojimui įtvirtinti. Ir jis buvo įvykdytas.“
NATO nuolaidžiavo Maskvai
Negalima teigti, kad NATO iš esmės ignoravo Rusijos saugumo užtikrinimo klausimus.
Štai 1997 m. „Pagrindiniame akte dėl Rusijos Federacijos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos tarpusavio santykių, bendradarbiavimo ir saugumo“, be kita ko, buvo įtvirtintas toks susitarimas:
„NATO valstybės narės patvirtina, kad jos neketina, neplanuoja ir neturi priežasčių dislokuoti branduolinių ginklų naujųjų narių teritorijoje ir neturi poreikio keisti jokių NATO branduolinių pajėgų išdėstymo ar NATO branduolinės politikos aspektų, taip pat nenumato tokio poreikio ateityje.“
Rusijos prezidento Vladimiro Putino reikalavimas grąžinti NATO karinę infrastruktūrą prie 1997 m. ribų iš pradžių buvo įgyvendintas ir įformintas atsižvelgiant į pavojingiausią šios infrastruktūros dalį – branduolinius ginklus.
Be to, buvo numatyta daug priemonių saugumui Europoje užtikrinti ir konkretūs nuolatinio bendradarbiavimo mechanizmai joms įgyvendinti.
Be abejo, Šiaurės Atlanto aljanso veiksmai gali būti vertinami kritiškai ir net griežtai. Tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ši organizacija davė Sovietų Sąjungai kokius nors oficialius pažadus, kurie vėliau buvo sulaužyti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. „Facebook“ platinamoje žinutėje vyrauja šališkas ir manipuliatyvus istorinių faktų pateikimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
