Jo teigimu, tokia prielaida būtų gerokai pritempta, be to – rodytų didelius pokyčius teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ elgsenoje. Ji yra žinoma labiau dėl nihilistinio žiaurumo nei pastangų manipuliuoti politiniais procesais Vakaruose. Tačiau tai nėra neįmanoma.
Vakarai iki šiol pakankamai nedaug žino, kaip aukščiausiuose IS sluoksniuose priimami strateginiai ir taktiniai sprendimai. Daugiau buvo žinoma apie „al Qaeda“. Jos įkūrėjas ir vadeiva Osama bin Ladenas nevengė pasinaudoti rinkimų Vakaruose datomis. 2004 m., likus kelioms dienoms iki rinkimų JAV, jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame aiškino, kodėl atakavo Vakarus, ir žadėjo daugiau išpuolių. Kai kurie apžvalgininkai tuomet teigė, kad O.bin Ladenas taip siekė padėti dar vienai kadencijai išrinkti George'ą W.Bushą. Jų teigimu, skaldančios JAV prezidento strategijos ir intervencijos davė naudos islamistams.
Tačiau jų svarstymams neatsirado jokių įrodymų. Labiau tikėtina, kad O.bin Ladeno kišimasis buvo nukreiptas į kitą tikslą – sulaukti maksimalaus viešumo savo ekstremistinei pasaulio vizijai.
IS, kuri susiformavo atskilusi nuo „al Qaedos“, jau daug kartų yra laužiusi iki šiol įprastas džihadistų tradicijas. Tad įmanoma, nors ir mažai tikėtina, kad ji dabar pradėtų vykdyti naują, ambicingesnę strategiją.
IS, kuri susiformavo atskilusi nuo „al Qaedos“, jau daug kartų yra laužiusi iki šiol įprastas džihadistų tradicijas.
Kaip ir anksčiau minėtu O.bin Ladeno įrašu, taip iš pirmo žvilgsnio ir dabar gali atrodyti, kad IS teroristai gali turėti politinių motyvų. Tikėtina, kad bet kokia su IS siejama teroristinė ataka gali surinkti daugiau balsų Marine Le Pen ir jos kraštutinės dešinės Nacionaliniam frontui. M.Le Pen pergalė pasiųstų nedviprasmišką žinią didelei Prancūzijos musulmonų bendruomenei apie jų vietą šalyje, sukeltų įtampą Prancūzijoje – o visa tai teroristams palengvintų naujokų verbavimą, tad ir padidintų tolimesnių išpuolių tikimybę ir taip toliau suktų užburtą smurto ratą.
IS neslepia, kad siekia padidinti socialinę, rasinę ir religinę atskirtį Prancūzijoje ir kitose Vakarų šalyje. Dalis tokios strategijos yra pragmatinė – šios šalys prisideda prie IS puolimo Sirijoje ir Irake, kur teroristų pozicijos silpsta. Dalis yra strateginė – siekiama sukurti chaosą ir anarchiją, kurie yra ilgalaikio grupuotės plėtimosi planas. Ir dar viena dalis – ideologinė: IS siekia sunaikinti „pilkąją zoną“, kurioje sugyvena skirtingos kultūros ir tikėjimai.
IS daug žino ir labai domisi Prancūzijos politika. Nemažas skaičius iš Prancūzijos į Siriją atvykusių ir prie IS prisijungusių kovotojų pastaraisiais metais pakilo į aukščiausius postus grupuotės hierarchijoje. Daug jų jau yra nukauti, bet ne visi.
Nepaisant Prancūzijos saugumo agentūrų pastangų, IS vis dar turi pakankamai išteklių – kovotojų Sirijoje ir IS sekėjų Prancūzijoje.
Tačiau visgi nėra tvirtų įrodymų, kurie rodytų, kad IS mėgina manipuliuoti rinkimų procesais Prancūzijoje ar kur nors kitur tam, kad kuriam nors kandidatui padėtų.
Ataka likus vos kelioms dienoms iki viso pasaulio dėmesio susilaukusių rinkimų bet kada garantuotų didelį viešumą, kad ir kiek aukų būtų.
Geresnis naujausio išpuolio paaiškinamas, „The Guardian“ žurnalisto teigimu, yra paprastesnis. Islamistai kovotojai, įskaitant ir IS, nuolat siekia susilaukti maksimalaus dėmesio bet kuria ataka. Jų propaganda remiasi atliktais darbais.
Vienas būdas patekti į dėmesio centrą – atakuoti simbolinę reikšmę turinčius taikinius, pavyzdžiui, Parlamento rūmus Londone.
Kitas – nusinešti kuo daugiau aukų vietose, kurias žmonės laiko saugiomis, pavyzdžiui, lėktuvuose, naktiniuose klubuose, mokyklose.
Trečias – užtikrinti, kad ataka bus labai gerai matoma. Tą galima pasiekti pasinaudojant šiuolaikine technika. Pavyzdžiui, išpuoliai prabangiuose viešbučiuose Indijoje 2008 m., prekybos centro užpuolimas Nairobyje 2014 m. buvo transliuojami tiesiogiai. Dabar liudininkai su išmaniaisiais telefonais gali padaryti tai, ką kadaise darydavo tik televizijos kameros. Internete jau pilna vaizdo klipų iš ketvirtadienio išpuolio Eliziejaus laukuose.
Arba teroristai gali pasinaudoti ir tinkamu laiku. Praėjusiais metais Nicoje 82 žmonės buvo užmušti liepos 14-ąją, Bastilijos dieną, kuri yra viena svarbiausių datų prancūzų kalendoriuose.
Ataka likus vos kelioms dienoms iki viso pasaulio dėmesio susilaukusių rinkimų bet kada garantuotų didelį viešumą, kad ir kiek aukų būtų. Tai, panašu, ir yra naujausio išpuolio Prancūzijoje tikslas. O pažvelgus į penktadienio laikraščių pirmuosius puslapius aišku, kad IS savo tikslą ir pasiekė.
