Rugsėjo 11-osios atakas analizuoja medikas
Minčių apie šiuo teroro išpuolius E.Vaitkus gegužės pabaigoje pažėrė savo paskyroje „Facebook“.
„Pasaulio PRABUDIMAS prasidės, kai bus užduoti klausimai – kodėl griuvo New York bokštai, jei fizikos dėsniai sako – neįmanoma?
Ir kaip galėjo ištirpti ir išgaruoti boingo lėktuvo varikliai, pagaminti iš titano, kai jis rėžėsi į Pentagoną? Ir kodėl video kamerų vaizdai (šalia Pentagono) yra įslaptinti?
KAS KALTAS, kad TAI įvyko?“ – svarstė E.Vaitkus, pats įgijęs gydytojo profesiją, ilgus metus dirbęs sveikatos apsaugos srityje, joje apgynęs disertaciją ir užsitarnavęs docento pedagoginį vardą.
Tai yra viena iš daugybės sąmokslo teorijų, kurių dauguma pasiruošimą Rugsėjo 11-osios išpuoliams ir jų įvykdymą sieja ne su teroristine organizacija „al Qaeda“ (arba ne vien su ja).
Pavyzdžiui, aiškinama, esą aukšto lygio valdžios pareigūnai iš anksto žinojo apie išpuolius. Nepriklausomi tyrimai tai paneigė. Dar daugiau – teigiama, neva Pasaulio prekybos centro (PPC) bokštų griūtis buvo kontroliuojamų griuvimų, o ne konstrukcijų pažeidimo dėl smūgio ir gaisro rezultatas. Šios interpretacijos irgi buvo paneigtos.
Dar pora mitų – kad į Pentagoną pataikė raketa, paleista iš JAV vyriausybės elementų, arba kad užgrobti lėktuvai buvo valdomi nuotoliniu būdu.
„Bokštas buvo pasmerktas“
Pirmosios ekspertų analizės, kodėl sugriuvo ne tik dvyniai, bet ir vadinamasis 7-asis bokštas (daugiau nei perpus žemesnis biurų pastatas sugriuvo po kelių valandų, jo lėktuvai nekliudė, bet atskriejusios griūvančių dangoraižių nuolaužos įplieskė gaisrą), pasirodė iškart po teroro aktų.
JAV ir visam pasauliui dar bandant atsigauti nuo šoko, viena apytikslė analizė buvo paskelbta Amerikos civilinės inžinerijos bendrijos leidžiamame Inžinerinės mechanikos žurnale.
Zdenekas Bazantas ir Yongas Zhou kėlė klausimą: kodėl sugriuvo 110 aukštų dangoraižiai, sukurti taip, kad kaip visas pastatas atlaikytų horizontalų didelio komercinio lėktuvo smūgį.
Taip pat skaitykite: Izraeliui kovojant su „Hamas“, platina mitą apie jo dalyvavimą Rugsėjo 11-osios atakose
„Priežastis buvo dinamiška ilgo plieninių kolonų kaitinimo labai aukštoje temperatūroje pasekmė“, – pažymėjo jie.
Tikėtinas katastrofos scenarijus, anot jų, buvo toks: dėl karščio sulinko karkasinio vamzdžio kolonos išilgai bokšto perimetro ir pastato šerdyje.
„Analizė rodo, kad, jei dėl ilgalaikio kaitinimo dauguma vieno aukšto kolonų prarado gebėjimą atlaikyti apkrovą, visas bokštas buvo pasmerktas“, – apibendrino autoriai ir pažymėjo, kad pastatų struktūrinis atsparumas buvo dydžiu mažesnis nei reikėjo, kad jie atsilaikytų.
Sugriovė gaisras, ne smūgis
Pranešimuose apie ataką prieš PPC buvo atkreiptas dėmesys, kaip gerai bokštai atlaikė pradinius orlaivio smūgius. Tai neturėtų stebinti: pastatų masė buvo daugiau nei 1 000 kartų didesnė už orlaivių, jie buvo suprojektuoti taip, kad atlaikytų nuolatines vėjo apkrovas, 30 kartų didesnes už orlaivio svorį.
Priežastis buvo dinamiška ilgo plieninių kolonų kaitinimo labai aukštoje temperatūroje pasekmė.
Rugsėjo 11-ąją nebuvo vėjuota, tad išorinės kolonos prieš smūgį buvo įtemptos tik iki maždaug 1/3 leistino 200 megapaskalių projektinio stiprumo. Megapaskalis (MPa) yra slėgio vienetas, dažniausiai naudojamas inžinerijoje ir moksle. Jis lygus milijonui niutonų kvadratiniam metrui, o vienas niutonas lygus jėgai, kuri, veikdama 1 kg masės kūną, suteikia jam 1 m/s² pagreitį. Kuo didesnis betono MPa, tuo tvirtesnė medžiaga.
Orlaivio smūgis sunaikino šiek tiek kolonų dangoraižio perimetre, bet jų nebuvo daug ir svoris buvo perkeltas likusioms kolonoms. Tokį pat ar net didesnį poveikį statiniui turėjo sprogimas, kai užsiliepsnojo kiek daugiau nei 34 tūkst. litrų reaktyvinio kuro, sudarančio beveik 1/3 orlaivio svorio.
„Neabejotinai pagrindinė griūties priežastis buvo kilęs gaisras“, – tokią išvadą dar tais pačiais metais padarė Masačiusetso technologijos instituto tyrėjai Thomas Eagaras ir Christopheris Musso. Bet gaisrą jie įvertino kaip labiausiai nesuprastą dvynių griūties dalį.
Žmonės dažnai painioja temperatūrą ir šilumą. Temperatūra, priešingai nei šiluma, nesikeičia priklausomai nuo medžiagos kiekio. Į laužą prikrovus dvigubai daugiau malkų, temperatūra nesustiprėja dvigubai, bet ugnies dydis ar degimo trukmė arba jų derinys padvigubėja. Tai, kad keliuose aukštuose buvo dešimtys tūkstančių litrų reaktyvinio kuro, nereiškia, kad ugnis buvo nepaprastai karšta. Ji esą negalėjo ištirpdyti plieno.
Tyrėjai priminė, kad yra trys pagrindiniai liepsnos tipai: reaktyvinis degiklis, iš anksto sumaišyta ir išsklaidyta liepsnos. Pirmu atveju susidaro intensyviausia šiluma. Trečiu atveju (kaip buvo PPC bokštuose – tai rodė juodi dūmai), jei naudojamas oras, ne grynas deguonis, maksimali liepsnos temperatūra sumažėja dviem trečdaliais. Reaktyvinį kurą deginant ore maksimali temperatūra būtų 1 000 laipsnių – plienui išlydyti to esą nepakaktų.
Konstrukcinis plienas pradeda minkštėti maždaug 425 laipsnių ir praranda pusę stiprumo 650 laipsnių temperatūrai. Plieno lydymosi temperatūra yra 1 371-1 540 laipsnių. Pusės jėgos praradimas nepaaiškintų PPC bokštų griūtį, pažymėjo Masačiusetso technologijos instituto tyrėjai.
Bet plieno deformavimas gaisro metu tapo problema. Temperatūra skyrėsi iki 150 laipsnių, o tai iškraipė ploną konstrukcinį plieną. Taigi plienas dėl aukštos temperatūros prarado stiprumą, o dėl nevienodos ugnies temperatūros visa konstrukcija prarado vientisumą.
Konstrukcija sukėlė domino efektą
Masačiusetso technologijos instituto tyrėjų teigimu, kone kiekvienas didelis pastatas turi perteklinį dizainą, kuris leidžia prarasti vieną pagrindinį konstrukcijos elementą, pvz., koloną. Bet, kai apgadinami keli elementai, gretimų elementų apkrova ilgainiui pasidaro per didelė ir prasideda lyg domino kauliukų eilės griūtis.
Analizė rodo, kad, jei dėl ilgalaikio kaitinimo dauguma vieno aukšto kolonų prarado gebėjimą atlaikyti apkrovą, visas bokštas buvo pasmerktas
PPC dvynių perimetro konstrukcija buvo stipriai perteklinė. Jie atsilaikė, kai dėl orlaivių smūgių buvo prarastos kelios išorinės kolonos. Bet kilęs gaisras nulėmė kitus plieno pažeidimus. Inžinieriai rado ir silpną statinio vietą – kampinius spaustukus, kurie laikė grindų sijas tarp sienos kolonų ir pagrindinės konstrukcijos.
Bendras kiekvieno bokšto svoris siekė apie 500 tūkst. tonų. Kai vienos ar dviejų labiausiai apdegusių grindų sijos pasidavė ir išorinės kolonos pradėjo linkti į išorę, virš jų esančios grindys nukrito. Žemesnės grindys negalėjo išlaikyti maždaug 45 tūkst. tonų, nukritus viršutiniams aukštams. Tai sukėlė domino efektą, dėl kurio pastatai sugriuvo per 10 sekundžių ir atsitrenkė žemę 200 km/h greičiu.
Dvynių griuvimo, kai jie tiesiog susmuko toje pačioje vietoje užuot užvirtę ant aplinkinių pastatų, vaizdas pagimdė sąmokslo teoriją, esą tai buvo kontroliuojamas griovimas, detonavus viduje išdėliotus sprogmenis.
JAV Federalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros (FEMA) ataskaitoje buvo pažymėta, kad dėl gaisro grindys ėmė plėstis horizontaliai ir į išorę, atsitrenkdamos į tvirtas plienines kolonas. Šios pasislinko, bet priešinosi tolesniam judėjimui, tad grindims neliko nieko kito, kaip sulinkti. Dėl to kolonos palinko centro link, tad viskas tiesiog ėmė griūti į vidų.
Tai leido išvengti griuvimo ant gretimų pastatų. Bet netiesa, kad jie nenukentėjo. Aplink pažirusios šiaurinio dangoraižio nuolaužos pasiekė vadinamąjį 7 bokštą (dar vieną iš PPC pastatų). Jame kilo gaisras, tad 47 aukštų statinys po maždaug po septynių valandų taip pat sugriuvo.
Nors teigiama, esą dvyniai buvo suprojektuoti tinkamai – kad atlaikytų 3 valandų gaisrą (tiek laiko užtektų visiems evakuotis), ir niekas nesitikėjo viduje sulaukti dešimčių tūkstančių litrų Molotovo kokteilio, esama ir kitokių nuomonių. Pavyzdžiui, grindų plokštės galėjo būti tvirtesnės, kad atlaikytų kolonų pažeidimus.
Daugiau informacijos apie katastrofos aplinkybes pateikiama ne tik FEMA ataskaitoje. Net trejus metus dangoraižių griūtį tyrė Nacionalinis standartų bei technologijos institutas. Speciali komisija buvo sudaryta ir teroristų atakoms ištirti, jos ataskaita skelbiama čia.
Daugelis žiniasklaidos priemonių taip pat yra paneigusios įvairias sąmokslo teorijas apie išpuolius (pavyzdžiui „Snopes“, AP, „ABC News“, „Sky“, „The Conversation“).
15min verdiktas: trūksta konteksto. E.Vaitkaus keliami klausimai suponuoja, esą Niujorko bokštai-dvyniai buvo sugriauti dirbtinai. Tai atitinka sąmokslo teoriją, esą jie galėjo būti susprogdinti viduje pridėliojus sprogmenų. Rugsėjo 11 d. išpuolius tyrusi komisija, be kita ko, perklausiusi įrašus iš pilotų kabinų paskelbė išvadą, kad atakas įvykdė 19 „al Qaeda“ narių, vadovaujami jos įkūrėjo Osamos bin Ladeno.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
