Paskelbtą įrašą sudaro lentelės su 1939 m. šachmatų olimpiados rezultatais nuotrauka bei komentaras po ja.
Tarp dalyvių lentelėje minima Palestina (naudojama „Palestinos valstybės“ arba Palestinos nacionalinės autonomijos vėliava).
Prie nuotraukos pridėtame komentare teigiama: „Šachmatų olimpiada 1939 m. Joje dalyvavo Palestinos komanda. Kuri, kaip teigiama, niekada neegzistavo“.
1939 m. Buenos Airėse (Argentina) įvyko aštuntoji oficialioji šachmatų olimpiada – pirmoji surengta ne Europoje. Joje buvo pasiektas dalyvių skaičiaus rekordas (atvyko 27 komandos), o Latvijos, Estijos ir Lietuvos atstovai pasirodė gana gerai.
Varžybas temdė sudėtingas politinis klimatas prieš Antrąjį pasaulinį karą. Todėl kilo ginčų dėl to, kaip čekai galėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Kadangi Čekija jau buvo Reicho dalis, tačiau nominaliai kaip autonomija (Bohemijos ir Moravijos protektoratas), Čekijos komanda galėjo varžytis atskirai nuo Vokietijos komandos.
Tačiau organizatoriai atsisakė naudoti protektorato simboliką ir iškėlė senąją Čekoslovakijos vėliavą.
Palestinos rinktinė nusprendė boikotuoti Vokietijos šachmatininkus.
Šio boikoto priežastys gana akivaizdžios – tai buvo antisemitinė, antižydiška Trečiojo reicho politika. Galbūt šiuolaikinės Palestinos atstovams tai nebūtų kliūtis, tačiau šachmatų komanda atstovavo visai kitam dariniui – britų, arba mandatinei, Palestinai.
Palestina, bet ne ta pati
Palestina, kurios rinktinė 1939 m. atvyko į Buenos Aires, buvo vadinamojo britų mandato teritorija.
Mandatinių teritorijų sistema atsirado pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kai nugalėjusios valstybės pasidalijo nugalėtų valstybių kolonijines valdas.
Tačiau de jure tai nebuvo aneksija: naujas tarptautinis susivienijimas – Tautų Sąjunga – tam tikroms vyriausybėms suteikė mandatą valdyti kitas šalis.
Buvo manoma, kad laikui bėgant, kai jų išsivystymo lygis taps pakankamas politiniam apsisprendimui, joms bus suteikta nepriklausomybė.
Kitaip tariant, administruojanti valdžia veikė ne kaip įprasta kolonijinė metropolija, o kaip savotiškas civilizacinis „globėjas“.
Mandatinės Palestinos teritorija buvo daug didesnė už šiuolaikinio Izraelio teritoriją (įskaitant Palestinos nacionalinės autonomijos teritorijas ir Gazos Ruožą).
Žemėms į Rytus nuo Jordano upės jau 1923 m. buvo suteikta plati autonomija, o 1946 m. – visiška nepriklausomybė, suformuojant Transjordanijos emyratą (dabartinę Jordanijos Hašimitų Karalystę).
1920 metų Antantės valstybių San Remo konferencijos nutarimu teritorija į rytus nuo Jordano upės prijungta prie Didžiosios Britanijos mandatinės Palestinos teritorijos.
1921 m. Kairo konferencijos nutarimu ji atskirta nuo Palestinos – sukurtas Transjordanijos emyratas.
Ši konferencija padėjo vadinamuosius britų politikos arabų pasaulyje pagrindus. Transjordanija buvo britų mandato Palestinai dalis.
Žemėms į rytus nuo Jordano upės jau 1923 m. buvo suteikta plati autonomija, o 1946 m. – visiška nepriklausomybė, suformuojant Transjordanijos emyratą (šiuolaikinę Jordanijos Hašimitų Karalystę).
Įsipareigojimas sukurti žydų valstybę
1922 m. Tautų Sąjungoje buvo fiksuoti Didžiosios Britanijos įsipareigojimai sukurti žydų nacionalinį židinį administruojamoje teritorijoje.
„Mandatinė valdžia yra atsakinga už tokių politinių, administracinių ir ekonominių sąlygų sudarymą šalyje, kurios užtikrintų žydų nacionalinių namų sukūrimą, kaip nurodyta preambulėje, ir savivaldos institucijų plėtrą, taip pat už visų Palestinos gyventojų, nepriklausomai nuo jų rasės ir religijos, pilietinių ir religinių teisių užtikrinimą.
Sionistų organizacija, kol jos organizacija ir įstatai, Mandatinės valdžios nuomone, yra tinkami, pripažįstama tokia agentūra. Ji, konsultuodamasi su Jo Britų Didenybės vyriausybe, imasi priemonių, kad užtikrintų visų žydų, norinčių padėti kurti žydų nacionalinius namus, bendradarbiavimą“ – skelbiama įsipareigojime.
Painiava dėl vėliavų
1948 m. gegužės 14 d. pagal Jungtinių Tautų planą buvo įkurta Izraelio valstybė.
PNA, arba Palestinos valstybė, buvo įkurta tik 1994 m. pagal Oslo susitarimus, kuriais buvo nutraukta ilga ginkluota Izraelio ir Palestinos išsivadavimo organizacijos (PIO) konfrontacija.
Dėl šios priežasties neteisinga naudoti šiuolaikinę Palestinos vėliavą kaip Palestinos nacionalinės šachmatininkų rinktinės simbolį 1939 metais – tada jos paprasčiausiai nebuvo, kaip nebuvo ir Palestinos autonomijos (valstybingumo).
Pažymėtina, kad atitinkamuose šaltiniuose apie šachmatų sporto istoriją paprastai naudojama arba Mandatinės Palestinos vėliava (kuri yra tiksliausia), arba Didžiosios Britanijos vėliava (kuri yra sąlyginai teisinga, nes tuo metu mandatą turėjo Britų imperija).
Tačiau 1939 m. Palestinos rinktinę iliustruoti šiuolaikinės Palestinos arba šiuolaikinio Izraelio vėliava, reikštų klaidinti skaitytoją.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Painiojamos istorinės sąvokos bei valstybingumo simboliai (vėliavos).
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.