Įdomu tai, kad prieštaringai vertinamo naujienų portalo 77.lt publikacijos tekste neužsimenama apie tariamą mokestį, pastebėjus įstatymo pažeidimus.
Jame beveik pažodžiui atkartojamas Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos įrašas socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame specialistai informuojami apie pareigą buhalterinės apskaitos ir konsultacijų paslaugas teikiančioms įmonėms iki gruodžio pradžios Registrų centrui pateikti pranešimą, kad šių įmonių visi naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.
Mokėti nereikės
Kaip 15min paaiškino Registrų centro (RC) atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus, jokių mokesčių už pranešimus apie pinigų plovimo atvejus nenumatyta, juo labiau nenumatyta, kad tokį mokestį galėtų rinkti RC.
Registrų centro atstovo išaiškinimu, šių metų rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Finansinės apskaitos įstatymo pakeitimai, numatantys prievolę fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo, apskaitos paslaugų teikėjo veiklą ar apskaitos funkcijos atlikimą, apie tai deklaruoti atitinkamoms institucijoms.
Fiziniai asmenys apie tai turi pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), juridiniai asmenys – Juridinių asmenų registro tvarkytojui Registrų centrui.
„Taigi privaloma pranešti apie vykdomą vieną ar kelias minėtas funkcijas, o ne apie finansinius nusikaltimus. Pranešimai apie finansinius nusikaltimus teikiami atitinkamoms teisėsaugos institucijoms“, – ramino M.Samkus.
Rinkliavos dydis gali skirtis
„Už pranešimo pateikimą reikės sumokėti – nuo 0.15 eurų už dokumentų pateikimą per e.pastas, iki 24.90 eurų už JAR-PAS formos pateikimą, – teigiama 77.lt publikacijoje.
Tikriausiai čia ir įsivėlė painiava, mat rinkliava taikoma ne už pranešimo pateikimą.
Pasak M.Samkaus, už bet kokių Juridinių asmenų registro duomenų (vadovo, buveinės, pavadinimo, teisinės formos, kontaktinės informacijos ar kt.) registravimą taikomas teisės aktuose numatytas atlyginimas, tad ir šiuo atveju teikiant duomenis apie vykdomą vieną ar kelias veiklas, už tokios informacijos įregistravimą imamas atlyginimas.
Jis taip pat patikslino įkainius ir paaiškino, nuo ko jie priklauso.
„Duomenų apie vienos vykdomos veiklos registravimą įkainis yra 8,3 euro. Taigi, pavyzdžiui, jei juridinis asmuo vykdo visas tris nurodytas veiklas ( 1) nekilnojamojo turto agento (brokerio), 2) mokesčių konsultavimo, 3) apskaitos paslaugų teikėjo veiklą ar apskaitos funkcijos atlikimą), šių duomenų registravimas kainuos 24,9 euro“, – rašoma Registrų centro atstovo pateiktame komentare.
Pranešti nieko nekainuoja
Kaip nurodoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos svetainėje, pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar įtartinus sandorius viršijančius 15 tūkst. eurų sumą, pateikimo tvarką reglamentuoja du teisės aktai.
Skelbiama, kad informacijos teikėjai, kurie informaciją teikia retai (ne daugiau kaip 10 kartų per metus), gali ją perduoti raštu, faksu arba elektroniniu paštu.
VMI taip pat galima nemokamai ir anonimiškai pateikti pranešimą apie mokestinius pažeidimus, pavyzdžiui, neregistruotą veiklą, pajamų neapskaitymą, darbo užmokesčio mokėjimą „vokeliuose“ ir kt.
Siekia pritraukti daugiau „paspaudimų“
Toks reiškinys, kuomet antraštė aiškiai neatitinka publikacijos turinio, vadinamas antraštiniu masalu (angl. clickbait).
Masinančiomis antraštėmis paprastai siekiama didinti tinklalapio populiarumą ir pajamas iš internetinės reklamos.
Rašant masinančias antraštes būdinga pateikti nepilną arba tendencingą informaciją, vartoti konotuotus žodžius – taip sužadinamas skaitytojų smalsumas ir išprovokuojamas paspaudimas ant antraštės.
15min verdiktas: manipuliacija. Klaidinančia antrašte siekiama pritraukti kuo daugiau skaitytojų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
