Ar tikrai SSRS „numirė“ teisiškai galutinai?

Informacinėje erdvėje vėl atsiranda publikacijų, kuriose teigiama, kad Sovietų Sąjunga tebėra „gyva“ – tebeegzistuoja de jure. Tačiau argumentai, kuriais grindžiamas toks požiūris, yra visiškai klaidingi.
Sovietinės nostalgijos įvaizdžių komplektas: laiminga pionieriška vaikystė, „skaniausias pasaulyje“ plombyras ir Lenino stabas
Sovietinės nostalgijos įvaizdžių komplektas: laiminga pionieriška vaikystė, „skaniausias pasaulyje“ plombyras ir Lenino stabas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas pranešimas, kuriame apibendrinamos tezės, teigiančios, kad SSRS de jure vis dar egzistuoja.

„Niekada nevyko SSRS sienų demarkacijos, nebuvo jokių turto priėmimo ir perdavimo iš SSRS balanso į kitą balansą aktų,
nebuvo jokių muitinės sutarčių tarp naujų tarptautinių santykių subjektų, nebuvo jokio valstybinio akto dėl SSRS pabaigos.
Atsiskaitymams už tarptautinius skolinius įsipareigojimus SSRS tebenaudoja sovietinį rublį.
( SSRS Valstybinis bankas veikia ir SSRS Valstybinio banko svetainė – veikia ). SSRS GYVUOJA !!!“
, – skelbiama žinutėje.

Tačiau realybėje visi šie teiginiai neatitinka tiesos.

Pagrindinė tezė – tariamas „valstybinio akto“ nebuvimas dėl SSRS egzistavimo pabaigos. Tačiau yra nemažai dokumentų, kuriuose teigiama priešingai.

Pirmiausia tai 1991 m. gruodžio 8 d. Belovežo susitarimas, arba Susitarimas dėl Nepriklausomų valstybių sandraugos sukūrimo, kuriame teigiama:

„Mes, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija ir Ukraina, kaip SSRS sąjungos valstybės steigėjos, 1922 m. sąjunginės sutarties signatarės, toliau vadinamos Aukštosiomis Susitariančiosiomis Šalimis, pareiškiame, kad SSRS sąjunga, kaip tarptautinės teisės subjektas ir geopolitinė realybė, nustoja egzistuoti.“

Tai buvo patvirtinta ir 1991 m. gruodžio 21 d. deklaracijoje:

„Susikūrus Nepriklausomų valstybių sandraugai, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga nustoja egzistuoti. Sandraugos valstybės narės pagal savo konstitucines procedūras garantuoja tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sutarčių ir susitarimų, vykdymą“.

Šį dokumentą pasirašė visos valstybės, kurios tuo metu oficialiai buvo laikomos sovietinėmis respublikomis.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas pripažino abiejų aktų teisėtumą, nors ir pareiškė asmeniškai nesutinkantis su sprendimu:

„Dėl dabartinės situacijos, susiklosčiusios susikūrus Nepriklausomų valstybių sandraugai, aš baigiu savo, kaip SSRS prezidento, veiklą. Šį sprendimą priimu dėl principinių priežasčių.

Tvirtai pasisakiau už autonomiją, tautų nepriklausomybę, respublikų suverenitetą. Tačiau kartu pasisakiau ir už sąjunginės valstybės ir šalies vientisumo išsaugojimą.

Įvykiai pasisuko kitu keliu. Įsivyravo šalies skaidymo ir valstybės dezintegracijos linija, kuriai negaliu pritarti.

Po Alma Atos susitikimo ir jame priimtų sprendimų mano pozicija šiuo klausimu nepasikeitė.

Be to, esu įsitikinęs, kad tokio masto sprendimai turėjo būti priimami remiantis tautos valia.

Nepaisant to, darysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad ten pasirašyti susitarimai lemtų realų susitarimą visuomenėje ir palengvintų išėjimą iš krizės į reformų procesą“, – tvirtino M.Gorbačiovas.

SSRS turtas buvo oficialiai padalytas

Tų pačių 1991 m. gruodį buvusios sovietinės respublikos pasirašė susitarimą dėl Sovietų Sąjungos turto ir valstybės skolos pasidalijimo. Didžiausią skolos dalį – 61,34 proc. – privalėjo sumokėti Rusijos Federacija, po jos sekė Ukraina (16,37 proc.). Lietuva paveldėjo 1,29 proc.

Užsienio turtas taip pat buvo dalijamas. Todėl 1994 m. Rusijos Federacija ir Ukraina sudarė dvišalį susitarimą dėl „nulinio varianto“: Rusijos Federacija įsipareigojo sumokėti Ukrainai likusią sovietų užsienio skolos dalį, o Ukraina atsisakė savo teisių į SSRS užsienio turto dalį.

Taip pat buvo nustatyti pasienio režimai ir sudaryti nauji muitinės susitarimai.

2010 m. Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija įkūrė Muitų sąjungą, 2012 m. – Bendrąją ekonominę erdvę, o 2015 m. – Eurazijos ekonominę sąjungą, prie kurios taip pat prisijungė Armėnija ir Kirgizija.

Kartu buvusių sovietinių respublikų sienų neliečiamumas ir jų suverenitetas buvo pripažintas dar Belovežo susitarimuose ir Alma Atos deklaracijoje.

SSRS bankas neegzistuoja

Sovietų Sąjungos valstybinis bankas neegzistuoja ir neturi oficialios interneto svetainės.

Tačiau Rusijos banko interneto svetainėje iki šiol yra specialus skyrius, kuriame skelbiami oficialūs užsienio valiutos kursai sovietinio rublio atžvilgiu.

Tai būtina siekiant padengti buvusios SSRS įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė Rusijos Federacija – tą nurodantis šalies Centrinio banko įsakymas buvo išleistas 1996 m. gruodžio 18 d.

Akivaizdu, kad jokie argumentai, kuriais remiamasi teigiant, kad „SSRS yra gyva“, neturi teisinės galios ir neatitinka tikrovės.

Tačiau tokių melagingų teiginių skleidimas gali prisidėti prie to, kad tam tikruose sluoksniuose susiformuotų suvokimas apie šiuo metu egzistuojančių suverenių valstybių, kurios praeityje buvo okupuotos Sovietų Sąjungos arba buvo jos dalis, tariamą neteisėtumą.

15min verdiktas: melas. Žinutėje pateikti argumentai neatitinka tiesos.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų