„Siunčia Armagedoną“
Miltonas siautė ištisą savaitę nuo spalio 5-osios iki 12-osios. Nepaprastai galingas ir niokojantis atogrąžų ciklonas (stipriausias pasaulyje šiemet) tapo antru pagal intensyvumą Atlanto uraganu, kada nors užfiksuotu virš Meksikos įlankos, atsilikdamas tik nuo Ritos, siautusios 2005 m. rugsėjį.
Antras šiemet 5-os kategorijos uraganas pasiekė Floridos valstijos vakarinę pakrantę nepraėjus nė dviem savaitėms po Helene, kuris buvo sustiprėjęs iki 4 kategorijos.
5 kategorijos Miltonas išbuvo ilgiau nei 29 val. Didžiausias vėjo greitis siekė 285 km/h arba 79 m/s. Stichija nusinešė 28 gyvybes, o padaryti nuostoliai vertinami mažiausiai 30 mlrd. JAV dolerių.
Gali būti, kad šie faktai – Miltono stiprumas ir susiformavimas netrukus po kito stipraus uragano – paskatino internautų spėliones, neva jis buvo sukurtas dirbtinai.
Taip teigiama vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos. Panašiai tvirtino ir įvairūs socialinio tinklo „X“ vartotojai.
Vienas iš jų – kraštutinių dešiniųjų ir antisemitinių pažiūrų interneto veikėjas, komentatorius, baltųjų viršenybės propaguotojas, sąmokslo teorijų ir klaidinančios informacijos (ypač apie COVID-19) platintojas Stew Petersas.
Miltonui dar tik įsismarkaujant, jis pareiškė, kad „uraganas yra tikslingai geoinžinerijos būdu sukurta audra, naudojama kaip ginklas“.
„Tik keturios audros istorijoje judėjo panašiu keliu. NĖ VIENA nebuvo rimtas uraganas, didžiuma jų kilo XIX a., – aiškino internautas. – Uraganai nesusidaro vakarinėje Meksikos įlankos dalyje ir nejuda į rytus tiesia linija į Floridą.“
Šis S.Peterso įrašas peržiūrėtas jau 2,5 mln. kartų. Kitiems „X“ vartotojams pažymėjus, kad tai yra klaidinga informacija, jis suabejojo, ar tikrai.
Kitas „X“ vartotojas tą pačią dieną, pakartojęs tą pačią frazę apie ginklą, pareiškė, kad tai yra „kur kas daugiau nei debesų sėja“ ir kad „jie siunčia į Floridą absoliutų Armagedoną“.
Diena anksčiau kitas „X“ vartotojas, pasidalijęs neįprastai atrodančių debesų vaizdo įrašu, pasidomėjo, ar kitiems jie atrodo natūraliai. Jis paminėjo ne tik geoinžineriją, bet ir konkretų projektą – HAARP.
Taip pat skaitykite: Su uraganu Miltonu užgriuvo ir dezinformacijos banga: ko prisigalvojo internautai?
„Jie nukreipę į mus prakeiktus orų ginklus“, – tvirtino internautas ir sulaukė 1 mln. peržiūrų.
Šie svarstymai ir išvados yra klaidingi. Tai nesunku pagrįsti moksline informacija.
Iš Aliaskos uragano nesukūrė
Sąmokslo teorijų platintojai jau seniai aiškina, kad Aukšto dažnio aktyviosios auroros tyrimų programa (angl. High-Frequency Active Auroral Research Program arba HAARP) naudojama orams keisti, uraganams, sausroms, žemės drebėjimams, potvyniams sukelti, net žmonių sąmonei veikti.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai šiaurės pašvaistes sukūrė Aliaskoje veikiantis galingas lazeris?
Taip pat skaitykite: Melagienų nereikėjo laukti ilgai: žemės drebėjimų priežastį „surado“ Aliaskoje
Iš tiesų ši programa yra viso pasaulio mokslininkų mėginimai ištirti jonosferos (viršutinio atmosferos sluoksnio, esančio 50-965 km virš Žemės paviršiaus) savybes ir elgseną.
Su Florida HAARP neturi nieko bendro. Jos tyrimai vykdomi iš Gakonos vietovės Aliaskos valstijoje, tad netiesa, kad programa galėjo būti pasitelkta uraganui sukurti.
Mokslininkas susigraudino
Nacionalinis uraganų centras (NHC) dar rugsėjo 26 d. (kaip tik tą dieną Floridą pasiekė Helene) pastebėjo galimo uragano užuomazgas vakarinėje Karibų jūros dalyje. Ten susidarė plati žemo slėgio zona, dėl kurios kilo padrikos liūtys ir griaudėjo perkūnija. Po poros dienų susiformavo žemo slėgio sritis be uždaro kontūro.
Po to stichija keitėsi greitai. Meteorologai ėmė keisti jos apibūdinimus į vis stipresnius. Besiformuojanti kita žemo slėgio sritis virš centrinės JAV dalies atogrąžų audrą „nuvairavo“ į Meksikos įlankos gilumą. Šioje stadijoje Miltono vėjų spindulys siekė tik 56 km – tai buvo palyginti nedidelė audra.
Spalio 6-osios popietę stichija jau sustiprėjo iki uragano. Naktį Miltonas išsprogo, tapdamas didžiuliu, o popiet – ir 5 kategorijos uraganu. Tai lėmė itin palankios aplinkos sąlygos: neįprastai šiltas jūros paviršius (beveik 31 °C arba 1-2 °C šiltesnis nei vidutiniškai), didelis santykinis oro drėgnumas ir menkas vėjo poslinkis.
Per 24 valandas minimalus centrinis slėgis sumažėjo nuo 981 minibarų iki 897 minibarų (viena mokslininkė šį greitį pavadino beprotišku, kitam ši informacija atėmė žadą ir sugraudino), o vėjo greitis padidėjo 40-ia m/s. Tai buvo greičiausias uragano intensyvėjimas, kada nors pastebėtas Meksikos įlankoje, o Atlanto vandenyne apskritai – trečias pagal spartą.
Floridos pusiasalį Miltonas užgriuvo spalio 10 d. apie 20:30 val. vietos laiku kaip 3 kategorijos uraganas. Tai vis tiek nebuvo gera naujiena – vėjas siautė 54 m/s greičiu (dviem dienomis anksčiau – 79 m/s, toks greitis spalio uraganams nėra įprastas). Sausumoje stichija ėmė greitai silpnėti ir Atlanto vandenyną pasiekė sumenkusi iki 1 kategorijos.
Įtakos turėjo ir klimato kaita
Miltonas buvo naujausia stichija per keisčiausią mokslininkų kada nors matytą audrų sezoną. PBS teigimu, dar prieš prasidedant Atlanto uraganų sezonui sinoptikai prognozavo darbingus metus.
Taip ir buvo – jau pirmasis, birželio pabaigoje susiformavęs Berylas, buvo anksčiausia audra, pasiekusi 5 kategoriją. Užtat nuo rugpjūčio 20 d. – tradicinės stipriausių uraganų sezono pradžios – iki rugsėjo 23 d. buvo neįprastai tylu, stebėjosi Kolorado valstijos universiteto uraganų tyrinėtojas Philas Klotzbachas.
O tuomet iki spalio 6 d. kilo penki uraganai (ankstesnis rekordas buvo vos du). Spalio 6-7 d. tuo pačiu metu siautė trys uraganai – to dar niekada nėra buvę.
Nepriklausomos mokslininkų ir komunikuotojų grupės „Climate Central“ teigimu, neįprastai aukštą jūros paviršiaus temperatūrą, dėl kurios uraganas greitai sustiprėjo, nulėmė klimato kaita.
Mokslininkai iš „World Weather Attribution“ (grupės, kuri analizuoja klimato kaitos poveikį orų reiškiniams) apskaičiavo, kad dėl šių pokyčių per vieną lietaus dieną (pavyzdžiui, uragano metu) iškrenta 20-30 proc. daugiau kritulių.
Helene analizė parodė, kad dėl klimato kaitos bendras kritulių kiekis padidėjo dešimtadaliu, o uragano vėjo greitis buvo 11 proc. didesnis. Statistinis modeliavimas leido apskaičiuoti, kad žemyną Miltonas galėjo pasiekti būdamas 2, o ne 3 kategorijos uraganu, jei ne klimato kaita.
Uraganai prie JAV artėja panašiu keliu: prie Afrikos vakarinės pakrantės susiformavusios atogrąžų audros kerta Atlanto vandenyną ir sustiprėja, patekusios į šiltus Karibų jūros vandenis.
Faktų tikrinimo tinklalapis „Science Feedback“ paneigė cituotus S.Peterso žodžius, esą uraganai nesusidaro vakarinėje Meksikos įlankos dalyje ir tik keturios audros judėjo panašiu keliu kaip Miltonas. Jis „ignoruoja daugybę kitų atogrąžų audrų, kurios susiformavo tame pačiame regione ir pasuko panašiais keliais, tačiau smogė kitoms ilgos Floridos pakrantės vietoms“.
„X“ vartotojas paskelbė Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) parengtą žemėlapį, kuriame tikrai matyti keturių atogrąžų audrų (trijų – iš XIX a.) keliai nuo įlankos vakarinės dalies iki Tampos įlankos.
Jo interpretacija buvo klaidinga – buvo ne vienas uraganas, susiformavęs kitoje vietose, judėjęs kiek kitu keliu ar kitoje vietoje smogęs Floridai.
Bet pastaraisiais metais ne vienas uraganas judėjo panašiu į Miltono keliu.
Meksikos įlankoje kylančios audros nėra neįprastos. JAV nacionalinės meteorologijos tarnybos aiškinimu, atogrąžų audros gali susiformuoti virš vandenų, kurių temperatūra yra bent 26°C. Jei vanduo yra pakankamai šiltas, oras virš jo – pakankamai drėgnas, susidaro tinkamos vėjo sąlygos ir pro šalį juda žemo slėgio oro masė, ji gali virsti į tropinės audros sūkurį. Jei audra išsilaiko ilgiau, ji gali sustiprėti.
Dauguma atogrąžų audrų, kurios paveikia Šiaurės Ameriką, susidaro Atlanto vandenyno tropinėse platumose, kurios atitinka visas šias sąlygas ir yra puikus uraganų inkubatorius.
Bet atogrąžų audros gali prasidėti ir vakarinėje Meksikos įlankos dalyje. Vien šiemet čia kilo dvi tropinės audros: Chrisas, kuris pasuko Meksikos Verakruso valstijos link, ir uraganas Francine, kuris užgriuvo Luizianą.
Nei sukurti, nei susilpninti neįmanoma
Nėra pagrįstų įrodymų, kad būtų galima dirbtinai sukurti tokio dydžio ir galios uraganą. Kaip pažymėjo Didžiosios Britanijos visuomeninis transliuotojas BBC, neegzistuoja technologija, kuri leistų žmonėms sukurti ir valdyti uraganus.
„Remiantis dabartinėmis žiniomis ir technologijomis nėra jokios galimybės panaudoti geoinžineriją uraganams modifikuoti“, – jo portalui teigė Suzana Camargo iš Kolumbijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos.
Uraganų meteorologijos ekspertai naujienų agentūrai „Reuters“ taip pat patvirtino, kad uraganų modifikavimas paprasčiausiai neįmanomas dėl audrų dydžio ir galios.
Viesulas (Šiaurės Amerikoje jis vadinamas tornadu) yra stipriai besisukanti oro kolona, kurios vienas galas remiasi į žemę, o antras – į liūtinius kamuolinius, retais atvejais – kamuolinius debesis.
Tornadas susidaro, kai audros metu atsiranda sūkurys – besisukanti oro kolona. Jai svyrant, karštas oras kyla į viršų, o šaltas spaudžiamas žemyn. Sūkuriui prisipildžius vandens garų, atsiranda piltuvėlio formos debesis. Jis paliečia žemę, sūkurio judėjimo greitis padidėja.
Taip pat skaitykite: Patikėjo šimtai: tornadas Uhane nesugriovė COVID-19 esą sukūrusios laboratorijos
Kad geriau perprastų tornadų susidarymo mechanizmą, mokslininkai juos modeliuoja teoriškai ir atlieka eksperimentus, laboratorijose sukurdami mažesnius jų modelius. Bet sukurti didžiulių uraganų neįmanoma ir mokslininkai nėra patvirtinę, kad tai padarė.
Floridoje įsikūrusi NOAA praėjusio amžiaus 7-8 deš. vykdė projektą STORMFURY, kuriame eksperimentavo su uraganų debesų sėja, tikėdamiesi sumažinti uraganų vėjų stiprumą. Galiausiai jie padarė išvadą, kad dėl uragano dydžio ir galios šis procesas yra neįmanomas.
15min verdiktas: Melas. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad būtų galima dirbtinai sukurti tokio dydžio ir galios uraganą, koks buvo Miltonas. Jis susiformavo dėl palankių oro sąlygų, kurioms, be kita ko, įtakos turėjo ir klimato kaita.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
