Jerevane jau įsisiautėjo protestai dėl N.Pašiniano sprendimo pasirašyti susitarimą – esą taip išduodami Armėnijos interesai. Anksčiau šią savaitę nusiaubti parlamento rūmai, trečiadienį protestuotojai prie vyriausybės reikalavo premjero atsistatydinimo.
Gi Azerbaidžanas nė neslepia, kad sutartis itin naudinga Baku – efektyvių karinių veiksmų dėka atsikovoti nemaži teritoriniai gabalai, svarbus miestas Kalnų Karabache.
Tuo tarpu analitikai, žvelgiantys į platesnę geopolitinę situaciją, atkreipė dėmesį į naudą ir Rusijai – juk pagal susitarimą koridoriuje, jungiančiame Armėniją su Kalnų Karabachu, bus dislokuoti šalies taikdariai, o tai tarsi neabejotinai sustiprins Rusijos įtaką regione, ypač – Jerevano atžvilgiu.
Kremliui esą naudinga ir tai, kad sumažės N.Pašiniano įtaka – gali būti, kad vadinamasis „Karabacho klanas“, po Aksominės revoliucijos 2018-aisiais valdžią perleidęs prorusiškas elitas, įskaitant buvusius prezidentus Robertą Kočarianą ir Seržą Sargsianą, pasinaudos situacija ir pabandys grįžti į valdžią.
Būtent apie Maskvos geopolitinę pergalę šiomis dienomis linkusi kalbėti Rusijos valstybinė televizija ir Kremliaus linijai ištikimi apžvalgininkai. Bet laikraščiuose, kurie pusiau nepriklausomi, piešiamas visai kitoks situacijos paveikslas.
Laukia dar didesnis pralaimėjimas?
Štai leidinyje „Vedomosti“ apžvalgininkas Konstantinas Makijenka rašo, kad tokio konflikto sprendinio pasekmės bus „katastrofiškos“ ne tik Armėnijai, bet ir Rusijai, o jo komentaras apskritai pavadintas skambokai: „Kaip Rusija pralaimėjo Antrajame Karabacho kare“.
„Maskvos įtaka Pietų Kaukaze drastiškai sumažėjo, o Turkijos įtaka regione kaip tik neįtikėtinai išaugo. Negana to, Baku dabar gali visai kitokiu tonu kalbėtis su Kremliumi“, – teigia K.Makijenka.
Kaukazo regiono ekspertas Mateuszas Kubiakas 15min irgi teigė, kad prie Azerbaidžano laimėjimo prisidėjo beprecedentė Turkijos parama.
„Žinoma, jos ir anksčiau buvo sąjungininkės, glaudžiai bendradarbiavo, tačiau niekada bendradarbiavimo lygis nebuvo toks, kaip dabar.
K.Makijenka: taip, kaip naciai po Sudetų okupacijos likvidavo Čekoslovakiją, taip ir Azerbaidžano aljansas su Turkija užbaigs šitą reikalą.
Turiu omenyje tiesioginę karinę paramą Azerbaidžanui, kuri padėjo taip greitai judėti Karabache. Turkijos parama bepilotėmis skraidyklėmis buvo lemtinga“, – portalui paaiškino M.Kubiakas.
Savo ruožtu K.Makijenka apskritai įžvelgia, kad Kalnų Karabacho kontrolės Armėnija apskritai neteks – per maždaug penkerius metus:
„Taip, kaip naciai po Sudetų okupacijos likvidavo Čekoslovakiją, taip ir Azerbaidžano aljansas su Turkija užbaigs šitą reikalą.
O gal net anksčiau – jei Azerbaidžano ir Turkijos generolai nuspręs, kad pernelyg subalansuotą politiką vykdantis Maskvos tarptautinių santykių instituto auklėtinis Ilhamas Alijevas trukdo įgyvendinti panturkiškus projektus.“
Lygina ir su Donbasu
Taikdarių įvedimo ir sėkmingo Rusijos tarpininkavimo analitikas anaiptol nevadina triumfu – esą kaip tik labai greitai išryškės karti tikrovė.
„O ji tokia, kad Maskvos įtaka regione smarkiai sumažėjo. Kodėl Baku turėtų toliau balansuoti tarp trijų imperinių tautų – Rusijos, Turkijos ir Irano, kurios čia tris pastaruosius amžius buvo pagrindinės žaidėjos?
Pagrindinė nacionalinė užduotis – 1994 metais prarastų teritorijų susigrąžinimas – įvykdyta, o su Turkija vyksta tiesioginis bendradarbiavimas.
Centrinėje Azijoje kortos irgi krinta Ankaros naudai – juk Rusijos klientė Armėnija pralaimėjo, o Turkijos sąjungininkas Azerbaidžanas laimėjo. Vien tai yra priežastis pagalvoti, kuris projektas – posovietinė integracija ar panturkizmas – naudingesnis“, – svarsto K.Makijenka.
Jis, be kita ko, mano, kad dabar padrąsės ir, jo teigimu, „keršto už Donbasą norintys ukrainiečiai“, kuriems Kalnų Karabacho įvykių scenarijus neva tampa įkvėpimo šaltiniu.
„Maskva turi suprasti, kad niekada, niekada negalima nuvertinti priešo. Nežinau, kaip Ukrainos ginkluotąsias pajėgas vertina mūsų kariuomenė, bet ekspertai komentuoja ironiškai.
Centrinėje Azijoje kortos irgi krinta Ankaros naudai – juk Rusijos klientė Armėnija pralaimėjo, o Turkijos sąjungininkas Azerbaidžanas laimėjo.
Bet Ukrainos armija ne tokia, kokia buvo Ilovaiske ir Debalcevėje – jai priklauso taktinė iniciatyva, o ukrainiečių specialiosios tarnybos metodiškai likviduoja Rusijos pavasario herojus ne tik Donecke ir Luhanske, bet ir pačioje Rusijoje.
Neverta turėti pavojingų iliuzijų, nes gresia karčios staigmenos. Ukrainos pajėgos, nors ir mažesnės, jau dabar turi tokių ginklų sistemų, kokių pas mus nėra – trečiosios kartos prieštankinių raketų sistemų, bepiločių skraidyklių „kamikadzių“, – rašo K.Makijenka.
Moralinis pažeminimas?
Toli gražu ne optimistiški ir karo apžvalgininko, Viešojo taikomųjų nacionalinio saugumo problemų tyrimų centro vadovo, atsargos pulkininko Alekandro Žilino vertinimai laikraštyje „Nezavisimaja gazeta“.
A.Žilinas atvirai rašo, kad susitarimas dėl Kalnų Karabacho reiškia Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pergalę Pietų Kaukaze. Apžvalgininkas sutinka su portalo „Bloomberg“ nuomone, kad R.T.Erdoganui karinė parama Baku leido įsiveržti „į Rusijos kiemą Kaukaze“.
„Manau, kad trišalis susitarimas dėl Karabacho visiškai atitinka strateginius Turkijos interesus, o Rusija patyrė rimtą moralinį pažeminimą – ji net neatsakė į rusų karinio sraigtasparnio numušimą ir pilotų žūtį.
Patirtas didelis reputacinis pralaimėjimas Erdoganui, dokumentas pasirašytas pagal pastarojo sąlygas. Tai prastas signalas ateičiai – kyla grėsmė netekti viso Kaukazo, ir ne tik. Rusija ten nebeturi nė vieno net teorinio sąjungininko“, – teigia A.Žilinas.
Pirmadienį Rusijos karinis sraigtasparnis buvo numuštas Armėnijoje netoli sienos su Azerbaidžanu, du įgulos nariai žuvo. Azerbaidžanas netrukus atsiprašė Rusijos dėl „tragiško incidento“, bet Maskvoje apžvalgininkai svarsto, kad raketa į sraigtasparnį buvo paleista neatsitiktinai ir kad tai esą buvo Turkijos iniciatyva.
Visai šalia – ir Iranas, o iranietiškame „Telegram“ kanale „Azariha“ svarstoma, kad šioje šalyje tikrai buvo pastebėta, jog Rusijos vaidmuo vykstant konfliktui Kalnų Karabache buvo labai pasyvus.
„Daug iraniečių nebe taip pasitiki Rusija ir tvirtina, kad Maskva nebeturi daug galios. Tokią nuomonę stiprina faktas, kad Rusija nesipriešina galią Kaukaze kaip niekada anksčiau auginančiai Turkijai“, – rašoma kanale „Azariha“.
Stebėtojai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Rusija elgėsi gana vangiai, nors su Armėnija yra sudariusi sutartį dėl karinio bendradarbiavimo ir šioje šalyje turi karinę bazę.
Emocijos ir politinė realybė
Vis dėlto „Moskovsky Komsomolec“ apžvalgininkas Michailas Rostovskis teigia, kad Rusija, kuri jau pasiuntė pirmuosius šimtus taikdarių į Armėniją su Kalnų Karabachu jungiantį Lačino koridorių, taip „prisiėmė didžiulę riziką dėl mūsų karių gyvybių – tiesa, užkirsdama kelią katastrofiškoms žudynėms“.
„Toks sprendimas dėl taikdarių labai sunkus – juk mes kišamės į kitų ginčą ir stovime niekieno žemėje tarp šalių, kurios viena kitos nekenčia.
Bet toks sprendimas užkirto kelią košmariškam scenarijui. Jei Rusija neveiktų kaip barjeras tarp pergalės skonį pajautusios Azerbaidžano armijos ir armėnų civilių Karabache, regioną užtvindytų kraujo upės“, – taip Maskvos poziciją gina M.Rostovskis.
Bet ir jis pripažįsta, kad savęs klausia, ką dėl pažeminimo kaltins Armėnijos visuomenė: „Savo vyriausybę, kuri pralaimėjo šį karą, ar Rusiją? Tikėtina, kad abi puses.“
„Maskva visada garantavo Armėnijos saugumą tik tarptautinės bendruomenės pripažįstamose teritorinėse ribose.
Bet toje respublikoje kažkodėl manyta, kad įsipareigojimai kur kas platesni. Todėl reikia pripažinti, kad Rusijos ir Armėnijos santykių laukia emociškai sunkūs laikai.
Tiesa, be emocijų yra ir politinė realybė. O realybė tokia, kad tik Maskvos tarpininkavimas apsaugo Armėniją nuo Azerbaidžano ir Turkijos glėbio. Alijevas jau pareiškė, kad Turkija gaus stebėtojos statusą taikdarių misijoje Kalnų Karabache“, – pastebi M.Rostovskis.
-
Azerbaidžanas kalba apie Armėnijos kapituliaciją dėl Kalnų Karabacho, Jerevane protestuotojai niokojo vyriausybinius pastatus
-
Ekspertas apie susitarimą dėl Kalnų Karabacho: tai – dar ne taika, Rusijos įtaka regione išaugs
-
Šešias savaites trukusių kautynių dėl Kalnų Karabacho svarbiausių įvykių chronologija
-
Rusija pranešė dislokavusi Kalnų Karabache pirmuosius taikdarius
-
Andrius Kubilius: Karabacho mazgas. Kas stipresnė – Turkija ar Rusija?
