Apsiribojo kalbomis
Viena „Facebook“ vartotoja sekmadienio vakarą pasidalijo beveik pusės minutės trukmės įrašu, kuriame matyti nemažos demonstracijos dalyviai.
Kažkas per garsiakalbį skanduoja iš pradžių vokiškas, paskui arabiškas frazes, girdėti Alacho vardas. Susirinkusieji, tarp kurių matyti nemažai tamsaus gymio vyrų ir skaromis prisidengusių moterų, jas choru kartoja, bet stovi ramiai, mojuoja vėliavomis, filmuoja telefonais.
„Vokietija. 2024-10-13-tos vakaras, – prie įrašo pakomentavo internautė, nuolat skelbianti musulmonus ir musulmoniškas valstybes kritikuojančius bei Izraelį palaikančius įrašus. – Šiandien tūkstančiai muzlimų susirinko vakare Hamburge reikalauti, kad Vokietijoje būtų įvestas šariatas.“
Ji dar paaiškino, kad šariatas yra islamo teisinė sistema. Jis dažniausiai nusakomas kaip Dievo (nes jo įstatymas yra esminis) įsakymų, tvarkančių žmogaus gyvenimą, visuma (ne teisine, o bendra socialine reikšme).
Šariatas lemia musulmonų pasaulėžiūrą ir yra konkrečių normų, nustatančių jų elgesį, šaltinis. Jis apima religines ir apeigines pareigas, privačios ir viešosios teisės nuostatas; numato bausmę už pažeidimus.
Tokia demonstracija (tik ne sekmadienį, o šeštadienį) tikrai vyko, bet ji praėjo ramiai, apsiribota tik garsiais pareiškimais.
Viliojo uigūrais, kalbėjo apie Izraelį
Vokietijos žiniasklaidoje būta ne vieno pranešimo apie renginį Hamburgo Šv. Jurgio rajone. Šis žinomas kaip draugiškas ne tik įvairioms kultūroms, bet ir LGBTQ+ bendruomenei.
Įvairiais skaičiavimais, organizacijos „Muslim Interactive“ kvietimu į pagrindinę rajono gatvę Steindamm susirinko 1,6-2 tūkst. žmonių. Patys organizatoriai gyrėsi daugiau nei 5 tūkst. dalyvių.
Nors 3 val. protestas vyko su šūkiu „Sustabdykite mūsų brolių ir seserų uigūrų genocidą Rytų Turkistane“, jame dominavo kalbos apie karą Gazoje ir Izraelio veiksmus didesniame regione, buvo reiškiama abejonė dėl jo teisės gintis.
Apie 18.20 val. kalbėti nuo scenos pradėjęs „Muslim Interactive“ lyderis Joe Adade Boatengas iškart ėmėsi kritikuoti Izraelį.
„Visi žinome regioną, kur iškeldinimas yra normalu, – dėstė jis. – Vyriausybę, kuri viešai skelbia savo naikinimo planus, puola ligonines ir mokyklas, slepia tūkstančius sprogstamųjų užtaisų ir leidžia jiems sprogti neatsižvelgdama į nuostolius.
Visas pasaulis mato, kas vyksta Gazoje, o dabar – ir Libane.“
Vaizdo įraše, kurį grupė paskelbė „Instagram“ paskyroje, girdėti, kaip J.A.Boatengas šią politiką vadina kolonijine santvarka. Ją esą galima įveikti tik per „teisingai vadovaujamą kalifatą, kuris vėl leis žydams, krikščionims ir musulmonams taikiai gyventi kartu“.
Demonstracijos dalyviai buvo atsinešę plakatų su užrašu „Kalifatą Artimuosiuose Rytuose“, skandavo „Allahu Akbar“ („Alachas yra didis“). Su tokia pozicija nesutinkantis vietos gyventojas išplėšė iš vieno protestuotojo rankų plakatą.
Renginį stebėjo šimtai policininkų, bet daugiau incidentų, anot jų, neužfiksuota. Kad būtų reikalaujama perėjimo prie šariato teisės, Vokietijos žiniasklaidoje iš esmės neminima.
Beje, sekmadienio popietę Hamburgo centre vyko ir Palestinos palaikymo akcija. Nors tikėtasi sulaukti 2 tūkst. dalyvių, susirinko tik apie 650 žmonių, renginys praėjo ramiai.
Saugumo tarnybos akiratyje
2020-aisiais įkurtą „Muslim Interaktiv“ Hamburgo saugumo tarnyba priskyrė ekstremistams. Jos vadovui 25 metų studentui iš Hamburgo J.A.Boatengui, kuris dar žinomas kaip Raheemas Boatengas, uostamiestis neseniai uždraudė dirbti mokytoju dėl ryšių su islamizmu.
Pernai ir šiemet grupė buvo gana aktyvi Vokietijoje, organizavo daugybę mitingų, ypač nukreiptų prieš Izraelio karą prieš „Hamas“. Vienas didelis protestas vyko gegužę (čia, čia, čia), tuomet irgi buvo kalbama apie kalifato sukūrimą. Ją akylai stebi šalies Konstitucijos apsaugos biuras (saugumo tarnyba).
Hamburgo policijos vadovas Frankas Schnabelis balandį teigė ZDF nematantis teisinio pagrindo uždrausti „Muslim Interaktiv“. Šalies teisingumo ministras Marco Buschmannas taip pat pažymėjo, kad jų raginimai įkurti kalifatą yra „politiškai absurdiški“, bet pagal įstatymą nebaudžiami.
Uostamiesčiui atstovaujantis parlamentaras krikdemas Christophas de Vriesas savo ruožtu paragino uždrausti šią „islamistinę, prieš Izraelį nukreiptą grupuotę“.
Vokietijos saugumo ir žvalgybos tarnybos sieja „Muslim Interaktiv“ su „Hizb ur-Tahri“. Ši organizacija 2003 m. buvo uždrausta šalyje už tai, kad skatino žydų žudymą.
Labiau nori dėmesio?
„Hizb ur-Tahrir“ yra tarptautinė islamistinė, islamo fundamentalistų politinė organizacija, kurios tikslas – atkurti islamo kalifatą ir įgyvendinti šariatą visame pasaulyje.
Ji buvo įkurta Rytų Jeruzalėje ir yra uždrausta Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje (JK) bei visose arabų šalyse, išskyrus Libaną, Jemeną ir Jungtinius Arabų Emyratus.
JK grupuotę paskelbė teroristine organizacija.
„Hizb ut-Tahrir“ yra antisemitinė organizacija, aktyviai propaguojanti ir skatinanti terorizmą, be kita ko, girianti ir švenčianti pasibaisėtinus spalio 7 d. išpuolius“, – sakė tuometis vidaus reikalų ministras Jamesas Cleverly.
Beje, po pavasario protestų buvo abejojama, ar „Muslim Interaktiv“ ilgai laikysis griežtos linijos. Tokią nuomonę portalui dw.com tuomet išsakė Konrado Adenauerio fondo atstovas, Artimųjų Rytų ekspertas Andreasas Jacobs ir Navidas Wali iš nevyriausybinės organizacijos „Violence Prevention Network“, kuri kovoja su politiniu ekstremizmu.
Anot pašnekovų, grupei būtų strategiškai neišmintinga eiti į gatves ir vėl paskatinti raginimus ją uždrausti. N.Wali spėjimu, „Muslim Interaktiv“ labiau siekia sulaukti dėmesio.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Toks mitingas tikrai vyko, bet į jį pakvietė tik viena ekstremistine laikoma organizacija. Renginyje daugiau kalbėta ne apie pokyčius Vokietijoje, o piktintasi Izraelio veiksmais Artimuosiuose Rytuose.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
