Ne sąmokslo teorija?
Apie tokius tariamus didžiausios ES ekonomikos planus praėjusią savaitę paskelbė viena „Facebook“ vartotoja.
„Greitu laiku Vokietija pasiruošusi trauktis iš ES! Ir tai – ne sąmokslo teorija“, – tikino ji.
Jos įrašu buvo pasidalinta vienoje grupėje, kurioje skelbiami ir kritikuojami ar pašiepiami įvairūs politikų pareiškimai. Šis įspėjimas taip pat sulaukė pašaipų.
Tam buvo pagrindo, mat Vokietija apie pasitraukimą iš ES šalies mastu nekalba. Tai tėra vienos partijos – „Alternative für Deutschland“ („Alternatyva Vokietijai, AfD) programa.
Panašių įrašų paskelbė ir kiti „Facebook“ vartotojai, taip pat – kad Vokietijos pavyzdžiu esą paseks Italija.
Rinkimų programą sušvelnino
Internete paieškojus informacijos pagal raktažodžius anglų kalba „Vokietija palikti ES“, galima rasti tekstų apie šios šalies galimybes pasitraukti, kokios būtų pasekmės, koks apskritai yra išstojimo procesas.
Tačiau jokie patikimi šaltiniai – žiniasklaidos priemonės, valdžios institucijos – neskelbia, kad Vokietija, bent jau greitu metu, kaip tikina cituota „Facebook“ vartotoja, trauktųsi iš Bendrijos.
Šios pozicijos laikosi viena iš Vokietijos partijų – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų AfD. Ją sausio pabaigoje duotame interviu britų dienraščiui „Financial Times“ patvirtino partijos lyderė Alice Weidel.
Jos žodžiais, AfD planuoja siekti referendumo dėl šalies narystės ES, jei gautų valdžią, o „Brexit“ – Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas – esąs pavyzdys vokiečiams.
Dienraščiui politikė aiškino, kad, jei sudarytų vyriausybę, partija daugiausiai dėmesio skirtų ES reformai, jos „demokratijos deficitui“ ir nerinktos Europos Komisijos galioms mažinti.
Panašiai AfD kalbėjo ir pernai vasaros pradžioje – žadėjo „siekti tvarkingo ES išardymo, o vietoj jos sukurti naują Europos ekonominę ir interesų bendriją, Europos tautų federaciją“.
Europos Parlamento (EP) rinkimų programoje partija Bendriją vadina žlugusiu projektu visose svarbiose srityse – nuo migracijos iki klimato politikos, atmeta eurą kaip valiutą.
Tiesa, programa pernai rugpjūtį Magdeburgo mieste vykusiame konvente buvo kiek sušvelninta, palyginti su juodraščiu. Vietoj visiško ES išardymo reikalaujama perkurti ją kaip „Europos tautų federaciją“, kuri pirmiausiai rūpintųsi išorinių sienų apsauga nuo migracijos, saugumo politika, „skirtingų tapatybių“ apsauga.
Kiltų „finansinių krizių motina“
„Alternatyvą Vokietijai“ 2013 m. po finansų krizės įkūrė grupė laisvos rinkos ekonomistų, kurie iš esmės kritikavo Europos integraciją ir itin pyko dėl ES gelbėjimo plano Graikijai bei kitoms labai įsiskolinusioms euro zonos valstybėms.
Iš pradžių partija kvietė tiesiog reformuoti ES, bet laikui bėgant euroskepticizmas augo. 2021 m. jie nusprendė siekti išstoti derybų keliu, panašiai kaip vyko „Brexit“.
Be kita ko, AfD siekia, kad Vokietija grįžtų prie markės, nes vieninga valiuta esą sukūrė įvairius prekybos disbalansus, kurių išvengti padėtų valiutų kursų svyravimai.
Įtakingi ekonomistai kalba apie galimą pasitraukimo iš ES ir euro atsisakymo poveikį. Tai, anot jų, reikštų ne tik egzistencinę grėsmę visai Bendrijai, bet ir pražūtį pačiai Vokietijai – didžiausiai jos steigėjai ir svarbiai įmokų į bendrą biudžetą mokėtojai.
25 metus trukusios monetarinės, ekonominės ir finansinės integracijos išardymas būtų ekonominė katastrofa, pasak banko ING pasaulinės makroekonomikos padalinio vadovo Carsteno Brzeski, „visų finansinių krizių motina“.
„Berenberg“ banko vyriausiojo ekonomisto Holgerio Schmiedingo teigimu, „Dexit“ (nuo vokiško Vokietijos pavadinimo – Deutschland – ir angliško žodžio „išeiti“ – exit) per dešimtmetį šaliai kainuotų daugiau kaip 10 proc. jos produkcijos.
Kancleris Olafas Scholzas neseniai taip pat įspėjo, kad „Dexit“ sugriautų Vokietijos susikurtą gerovę. Beje, kraštutiniai dešinieji gali kelti grėsmę ir šiam politikui. Mat kitąmet Vokietijoje vyks rinkimai, kuriuose gali kilti pavojus susiskaldžiusiai valdančiajai koalicijai.
Tarėsi dėl masinių deportacijų
AfD pasinaudojo didėjančia infliacija Vokietijoje, taip pat išaugusiomis energijos kainomis dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Per 2021 m. federalinius rinkimus AfD surinko tik kiek daugiau nei 10 proc. balsų. Naujausios apklausos rodo, kad partiją remia jau 19-22 proc. rinkėjų, daugiau simpatijų turi tik konservatyvus opozicinis blokas.
Bet visuomenė apskritai nusiteikusi kitaip. Eurobarometro apklausa rodo, kad 68 proc. gyventojų yra susikūrę teigiamą ES įvaizdį. Tai yra dvigubai daugiau nei 33 proc. britų, 2020 m., prieš įvykstant „Brexit“, palaikiusių ES.
Panašią nuotaiką atspindi ir viena internete atlikta, tiesa, nereprezentatyvi apklausa. Tik 25 proc. iš 3 674 atsakiusiųjų gruodžio pradžioje pritarė, kad Vokietijai reikėtų palikti ES. Reiškia, ir referendumą dėl išstojimo vargiai pavyktų laimėti.
Taip pat skaitykite: Dešimtys tūkstančių žmonių visoje Vokietijoje protestavo prieš ultradešiniųjų partiją AfD
Neseniai Vokietijoje buvo įsiplieskę didžiuliai protestai prieš AfD. Jie kilo paskelbus apie slaptą susitikimą, kuriame žinomi partijos nariai su ekstremistais tarėsi dėl masinių deportacijų, įskaitant prievartinį milijonų imigrantų, taip pat ir piliečius, išsiuntimą.
Artimiausi EP rinkimai vyks šių metų birželio 6-9 d. Per ankstesnius rinkimus AfD Vokietijoje surinko 11 proc. balsų ir atsidūrė ketvirtoje vietoje po Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), Žaliųjų partijos ir Socialdemokratų partijos (SPD). Šiuo metu ji turi 9 europarlamentarus.
Pasitraukimų būta ne vieno
Pasitraukimas iš ES nėra toks paprastas procesas, kad galėtų įvykti tiesiog kuriai nors narei, juo labiau vienai jos partijai užsimanius.
Europos Sąjungos sutartis numato galimybę šalims narėms palikti Bendriją pagal jų pačių konstitucinius reikalavimus. Geriausiai žinomas tokio atvejo pavyzdys – JK išstojimas („Brexit“).
Vienintelė iki šiol pasitraukusi ES narė to pasiprašė 2017 m. kovo 29 d., taip aktyvuodama sutarties 50-ąjį straipsnį. Šį žingsnį Londonas žengė įgyvendindamas 2016 m. surengto referendumo, kuriame beveik 52 proc. rinkėjų pasisakė už išstojimą, rezultatus.
Nors planuota, kad JK išstos lygiai po dvejų metų, buvo leista šį terminą atidėti iki 2020 m. sausio 31 d.
Beje, tai nebuvo pirmas išstojimas iš Bendrijos, tik anksčiau tai buvo padariusios kelios valstybių narių teritorijos: 1962 m. – Prancūzų Alžyras (paskelbus nepriklausomybę), 1985 m. – Grenlandija (po referendumo) bei į pietus nuo Kanados Niufaundlendo salos esantis Sen Pjeras ir Mikelonas (vienašališkai), 2012 m. – Karibuose esanti prancūzakalbė Šv. Bartolomėjaus sala.
Pastarosios trys tapo ES užjūrio teritorijomis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vokietija nesiruošia trauktis iš ES, to siekia viena jos partija – kraštutinių dešiniųjų pažiūrų „Alternatyva Vokietijai“. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad dauguma šios šalies gyventojų narystę Bendrijoje vertina teigiamai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
