Kai U.von der Leyen kalba apie politiką, ji niekada nepristinga įmantrių metaforų ir apskritai pompastikos. Tiesą sakant, ne taip seniai tokią pat retoriką EK pirmininkė naudojo ir šnekėdama apie vakcinas.
Lapkritį ji kone aikčiojo apie sutartis su įvairiais vakcinų gamintojais, kurias pasirašė ES. Tada teigta, kad europiečiai laukia „ daugiausia žadančių vakcinų nuo koronavirusų“.
Gruodį, kai paaiškėjo, kad pirmąsias „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos dozes Europoje planuojama suleisti iškart po Kalėdų, U.von der Leyen netgi leido sau pareikšti: „Tai Europos akimirka.“ Skiepijimams jau prasidėjus, ji rašė apie „jaudinančią vienybės akimirką“.
Kai sunku, atsako bosė. Bet kur ji?
Šiomis dienomis U.von der Leyen pastebimai tylesnė. O tokia tyla, kaip rašo „Der Spiegel“, neabejotinai susijusi su faktu, kad „sėkmės istorija“ gali virsti didžiausiu liapsusu per visą EK pirmininkės politinę karjerą
Taip, Europai, nepaisant tik pastarosiomis dienomis paskelbtų pranešimų apie suveikusį spaudimą farmacininkams, gresia vakcinavimo katastrofa.
Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV ir ypač Izraelis savo gyventojus skiepija kur kas sparčiau nei ES narės. Bendrija kaip tik sausį net dukart gūžėsi, kai iš pradžių „Pfizer“ ir „BioNTech“, o tada ir „AstraZeneca“ pranešė, kad vakcinų pristatys gerokai mažiau nei planuota.
Europos Komisija ėmė svaidytis grasinimais dėl vakcinų eksporto kontrolės ir gamyklų tikrinimo, ne be pagrindo kartodama, kad vakcinų gamintojai turi laikytis sutarčių. Bet jei vakcinų nėra, jų iš oro neprikursi, ir greitai – o reikia greitai.
Todėl galima konstatuoti: žmonės pagrįstai siunta, kad ES, vienas turtingiausių regionų visame pasaulyje, negali greitai apsaugoti savo piliečių nuo mirtinos ligos ir turi tik stebėti, kaip kitos šalys rodo Bendrijai pavyzdį.
„Der Spiegel“ primena, kad tokia tendencija – purtytis asmeninės atsakomybės – lydi U.von der Leyen per visą šios 62 metų politikės karjerą.
„O bosės nematyti. Kuo garsesnė kritika, tuo mažiau girdėti iš šiaip iškalbios Komisijos pirmininkės. Von der Leyen iš esmės tapo Briuselio fantomu.
Prašymus duoti interviu sistematiškai blokuoja jos komunikacijos departamentas, ji iš esmės slepiasi. Praėjusią savaitę per Pasaulio ekonomikos formą ji negalėjo visiškai išvengti temos ir pareiškė: „Dabar kompanijos turi pasitempti.“ Kitaip tariant, kaltos kompanijos – ne mes. Ne aš“, – rašo „Der Spiegel“.
Įtakingas savaitraštis primena, kad tokia tendencija – purtytis asmeninės atsakomybės – lydi U.von der Leyen per visą šios 62 metų politikės karjerą.
Esą kai tik ši krikščionė demokratė užimdavo naujas pareigas, ji nebūdavo tiesiog dar viena nauja ministrė – U.von der Leyen elgdavosi taip, lyg nuo šiol viskas bus kitaip ir geriau.
„Visa tai dažnai skambėdavo taip, lyg von der Leyen planuoja pertvarkyti departamentą ar ministeriją, kurios kontrolę ką tik perėmė – kad būtų daugiau funkcionalumo ir žavesio vienu metu. Tiesa, kai ateidavo laikas įsigilinti į pertvarkos detales, von der Leyen jau buvo užlipusi karjeros laiptu“, – skelbia „Der Spiegel“.
Vokietijos motinos poza
Pavyzdžiui, kai U.von der Leyen 2005 metais buvo paskirta Vokietijos moterų reikalų ir šeimos ministre, ji netrukus paskelbė apie dosnią federalinę vaiko auginimo atostogų programą.
Krikščionių demokratų sąjunga išties pranešė, kad plės vaikų darželių tinklą. Bet kai prireikė iš tiesų, fiziškai, atidaryti krūvą naujų vaikų darželių, U.von der Leyen, kuri viešųjų ryšių kampanijai išleido 3 mln. eurų, ministerijoje jau nebebuvo – su iššūkiu teko dorotis jos įpėdinei Kristinai Schröder.
2009-aisiais paskirta Darbo ministre, U.von der Leyen pažadėjo karštus pietus kiekvienam Vokietijos vaikui. Bet vietoj to šalis gavo neaiškią naujų taisyklių mišrainę.
„Ursula von der Leyen puikiai gebėjo pozuoti kaip tautos motina ir skelbti į iliuzijas panašias programas skurstantiesiems“, – tvirtina Vokietijos gerovės asociacijų federacijos vadovas Ulrichas Schneideris.
Galiausiai – Gynybos ministerija. Ne tik Vokietijoje, bet ir kitur garsiai kalbama, kad U.von der Leen – Wunderfrau – toje vyriausybėje buvo laikoma silpniausia ministre, po savęs palikusia esą „katastrofiškos būklės“ kariuomenę. Be to, ją ministerijoje lydėjo ir įtarimai dėl sisteminės korupcijos.
Kitaip tariant, visais atvejais U.von der Leyen pasitraukimas buvo puikiai suplanuotas – atėjus laikui daryti apibendrinimus ir skelbti įvertinimus, politikė jau buvo pasukusi kitais keliais. Ir būtent dėl to ji dabar susidūrė su tikra problema.
„Visų pirma, kilti aukščiau iš EK pirmininkės posto nelabai kur yra. Antra, pandemija iš esmės pagreitino politinius procesus – sprendimų pasekmės pasimato ne po kelerių metų, o per kelias savaites“, – pabrėžia „Der Spiegel“.
Savaitraštis, cituojantis Vokietijos socdemus, kurie yra krikdemų partneriai didžiojoje koalicijoje ir kurie netgi viešai baisisi U.von der Leyen Komisijos neatidumu, mano, kad kelios artimiausios savaitės taps verdiktu visai politikės karjerai.
Nors aistros dėl „AstraZeneca“ vakcinų Europoje jau kunkuliavo, U.von der Leyen kalbėjo ištisas 15 minučių, kol pagaliau ištarė žodį „vakcina“.
Praėjusią savaitę daug kam netgi groteskiškai nuskambėjo vokietės pasisakymas virtualiajame Davose. Ji kalbėjo apie Donaldą Trumpą, JAV Kapitolijaus šturmą, demokratiją, klimato kaitą, skaitmenizaciją, dirbtinį intelektą.
Ir nors aistros dėl „AstraZeneca“ vakcinų Europoje jau kunkuliavo, U.von der Leyen kalbėjo ištisas 15 minučių, kol pagaliau ištarė žodį „vakcina“. Nors jau buvo akivaizdu, kad ES su vakcinavimu smarkiai vėljuoja, tada ji – paradoksalu – pareiškė: „Žinome, kad per pandemiją negalima gaišti laiko.“
Derėjosi lyg turguje – kad tik būtų pigiau
Iš pradžių vaizdas nebuvo blogas – juk vasarą dar toli gražu nebuvo aišku, kad ES pirmąją vakciną patvirtins jau gruodį ir kad netrukus prasidės skiepijimas. Kad jau sausį bus patvirtinta ir antroji bei trečioji vakcinos.
U.von der Leyen pernai irgi gana pagrįstai džiaugėsi, kai Bendrija sutarė dėl bendros vakcinavimo strategijos, nors visos 27 bloko narės visada aršiai gindavo suverenitetą sveikatos apsaugos politikos klausimais.
Puiku, bet netrukus prasidėjo problemos. Derybos su vakcinų gamintojais ėmė strigti, ir ES tik lapkritį sugebėjo pasiekti susitarimą su „Pfizer/BioNTech“ bei „Moderna“.
„Der Spiegel“ šaltinių teigimu, ES derybininkų komanda labai norėjo numušti kainą. Be to, su „Pfizer“ ilgai nesutarta dėl atsakomybės kilus problemoms.
„Kitos šalys elgėsi laisvai ir atliko milžiniškus užsakymus, bet ES didžiausios per pastarąjį amžių pandemijos įkarštyje nusprendė derėtis lyg turguje. Von der Leyen, žinoma, nevadovavo šioms deryboms, bet ji yra bosė, kuri turi prisiimti politinę atsakomybę“, – rašo savaitraštis.
Apžvalgininkų teigimu, jau beveik metus su pandemija gyvenantys europiečiai yra pavargę ir desperatiškai nori sugrįžti į normalų gyvenimą. Svarbesnio klausimo nei vakcinos nėra nei ekonomikai, nei visuomenei, nei politikai.
„Ir ateis laikas priskirti kaltę tiems, kurie klydo. Paieškos žmonių, kuriuos reikia kaltinti, nevyks ES biurokratų armijoje, – jos prasidės viršūnėlėje“, – pabrėžia leidinys.
Sutartis su „AstraZeneca“ iš esmės nesiskiria nuo ES kontrakto su Vokietijos kompanija „Curevac“. Tame tekste irgi minimos „visos pastangos“.
U.von der Leyen atstovai spaudai tai supranta ir energingai gina Komisijos veiksmus. Pabrėžiama, kad ES užsitikrino teises į 2,3 mlrd. vakcinų dozių, o iš jų 760 mln. keliauja iš kompanijų „Pfizer/BioNTech“ ir „Moderna“.
Bet kas iš to, jei didžioji dauguma rezervuotų dozių nebus prieinamos dar daug mėnesių? Kas iš šių užsakymų, jei gamintojai negali pristatyti sutarto kiekio – ar apskritai, ar tiesiog laiku?
EK praėjusią savaitę paskelbė redaguotą ES sutarties su „AstraZeneca“ dėl vakcinos kopiją, ir joje iš tiesų – kaip ir skelbė kompanijos generalinis direktorius Pascalis Soriot – tėra numatyta, kad bendrovė „dės visas pastangas“ numatytam dozių skaičiui pristatyti.
Kaip pastebi „Der Spiegel“, ši sutartis – nors U.von der Leyen tikina, kad vakcinos turi būti pristatytos pagal sulygtą kiekį – iš esmės niekuo nesiskiria nuo kontrakto su Vokietijos kompanija „Curevac“. Tame tekste irgi minimos „visos pastangos“.
„Sutartys yra tokios pačios, todėl tai, ką sako Soriot, nėra neįtikėtina“, – mano europarlamentaras, socialdemokratas Tiemo Wölkenas, kuris, kaip ir labai nemažai jo kolegų Briuselyje bei Berlyne, įsitikinęs, kad U.von der Leyen turėtų būti siaubingai nesmagu dėl tokio neįsiskaitymo į sutartį.
Deficito akivaizdoje patvirtins „Sputnik V“?
Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas turbūt net gali lengviau atsidusti: juk kritikuojamas ne jis.
Be to jis visada gali priminti, kad pernai birželį kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Nyderlandų ir Italijos jau buvo pasiekęs pirminį susitarimą su „AstraZeneca“. Tada planuota užsakymą dalintis su kitomis ES narėmis.
Toks sprendimas tiko ne visos šalims, įsikišo ir kanclerė A.Merkel, ir birželio pabaigoje atsakomybė už derybas buvo perleista Europos Komisijai. Procese dalyvavę vokiečiai dabar prasitaria, kad viskas, jų manymu, vyko gerokai per lėtai.
EK tik rugpjūčio pabaigoje susitarė su „AstraZeneca“ dėl 400 mln. vakcinos dozių, o su „Pfizer/BioNTech“ derėjosi dar ilgiau. Galiausiai, kaip visi žinome, europiečiai turi bejėgiškai stebėti, kaip britai džiaugiasi įsibėgėjusia vakcinavimo kampanija.
Tiesa, Komisijos komanda tikina, kad nacionalinės vyriausybės, įskaitant Vokietijos, buvo informuojamos apie derybas dėl vakcinų. Negana to, kritika esą gana veidmainiška, nes požiūris į vakcinas šalyse narėse gali būti ir yra labai skirtingas.
Vienoms šalims kaina buvo svarbi, bet kitoms – visai ne. Vienos teigė pasitikinčios nauja mNRA vakcinų kūrimo technologija, kitos norėjo likti su laiko patikrintais metodais. Komisijos teigimu, tokiomis sąlygomis judėti į priekį greičiau nebuvo įmanoma.
U.von der Leyen sulaukė palaikymo ir iš Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente pirmininko Manfredo Weberio. Jis pareiškė, kad didžiausia klaida buvo ne EK blaškymasis, o šalių narių, kurios išankstiniams vakcinų užsakymams atidėjo tik 2,7 mlrd. eurų, taupymas.
Kitaip tariant, kai U.von der Leyen praėjusią savaitę paskelbė, kad už vakcinų katastrofą atsakingos farmacijos kompanijos, Vokietijoje daug kas pajuto, jog ji ir vėl bando išsisukti.
„Der Spiegel“ tvirtinimu, viskas priklauso nuo to, kiek galiausiai vakcinų dozių iki vasaros sulauks ir kiek žmonių paskiepys ES šalys. U.von der Leyen komanda toliau drąsiai žada, kad Bendrijoje iki liepos bus paskiepyta 70 proc. suaugusiųjų.
„Kol kas „AstraZeneca“ pažadėjo šiek tiek daugiau vakcinų vasarį ir truputį daugiau kovą. O tada – tamsa.“
Bet kad taip ir būtų, „AstraZeneca“ turės pagaminti daugiau vakcinų. Kita vertus, net Vokietijos pareigūnai vis garsiau kalba, kad Europos vaistų agentūra (EMA) turėtų patvirtinti rusišką vakciną „Sputnik V“, jei paaiškės, kad ji saugi ir veiksminga.
Naujas tyrimas, skelbiamas mokslo žurnale „Lancet“, rodo, kad taip ir yra – vakcinos veiksmingumas esą siekia 91 proc. Jei EMA patvirtins šią vakciną, nemažai daliai ES šalių, iki šiol teigusių, kad netiki Rusijos pateikiamais duomenimis apie „Sputnik V“, iškils nelengva dilema.
O U.von der Leyen? Ar ji galėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už šį fiasko? Bent jau krikdemų ideologiniai oponentai Vokietijoje, socialdemokratai, vis drąsesni.
Partijos generalinis sekretorius Laras Klingbeilas pareiškė: „Vakcinavimo programa yra kelias iš krizės. Viršininkė turi kontroliuoti situaciją ir, atsižvelgiant į visą šį chaosą bei klaidas, nebandyti išvengti atsakomybės.“
Iš esmės EK pirmininkė dabar turi per trumpą laiką rasti kuo daugiau vakcinų, bet vienas EK pareigūnas jau prasitarė: „Kol kas „AstraZeneca“ pažadėjo šiek tiek daugiau vakcinų vasarį ir truputį daugiau kovą. O tada – tamsa.“
-
ES peštynės su „AstraZeneca“ kažkaip išsispręs, bet šviesa tunelio gale tolsta: ar žmonės nesukils?
-
COVID-19 vakcinos: kas veikia ir kas dar laukia
-
U.von der Leyen: „AstraZeneca“ padidins vakcinų nuo COVID-19 tiekimą ES 30 proc.
-
Deficitui spaudžiant: Vokietija jau kalba apie rusiškas ir kiniškas vakcinas
-
Pasaulyje suleista jau daugiau nei 100 mln. vakcinų nuo COVID-19 dozių
