Kas yra Interpolas ir kaip jis veikia?
Interpolas (angl. INTERPOL) yra didžiausia tarptautinė policijos organizacija pasaulyje – jos tinklą sudaro 194 valstybės.
Pagrindinis Interpolo tikslas yra užtikrinti ir vystyti kuo platesnį tarpusavio bendradarbiavimą tarp įvairių valstybių kriminalinės policijos padalinių tose valstybėse galiojančių įstatymų ribose.
Interpolas kovoja su tarptautiniu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir užtikrina skirtingų valstybių policijos pajėgų bendradarbiavimą bei padeda užkirti kelią nusikaltimams.
Plačiau skaitykite: Šimtmetį minintis Interpolas šiandien kovoja už savo išlikimą: iššūkių netrūksta
Taigi, Interpolas neturi savo policininkų, ginklų ir lėktuvų, kuriais būtų galima „gaudyti“ pasaulio nusikaltėlius – jie tik turi platformą, kurioje skirtingų šalių policija gali keistis informacija ir rengti bendras operacijas.
Kaip vykdoma Interpolo paieška?
Jei kurioje nors šalyje asmeniui paskelbiama tarptautinė paieška, jo duomenys atsiduria vientisoje nusikaltėlių ir ieškomų asmenų duomenų bazėje.
Interpolo pranešimams taikoma spalvinių kodų sistema, kurioje vadinamasis „raudonasis pranešimas“ (angl. Red Notice) reiškia tarptautinį arešto orderį.
Interpolo veiklos taisyklėse griežtai nustatyta, kad organizacija nedalyvauja nei politiškai, nei kariškai motyvuotose bylose, nes remiasi politiniu neutralumu.
Visus valstybių prašymus įtraukti asmenį į „raudonų pranešimų“ sąrašą dėl atitikties Interpolo taisyklių peržiūri specializuota darbo grupė.
Priežastys, dėl kurių raudonasis pranešimas gali būti pripažintas neatitinkančiu Interpolo taisyklėms, yra šios:
-
Prašymas yra daugiausia politinio, karinio, religinio ar rasinio pobūdžio.
-
Prašymas pažeidžia asmens žmogaus teises.
-
Nesilaikoma minimalių sankcijų reikalavimų.
-
Raudonajame pranešime aprašyta nusikalstama veika patenka į vieną iš neįtrauktų nusikalstamų veikų kategorijų.
Jei išduotas „raudonasis pranešimas“, vėliau įvertinamas kaip neatitinkantis organizacijos nuostatų, jis panaikinamas.
Visos šalys narės informuojamos apie sprendimą ir prašoma pašalinti visą informaciją iš nacionalinių duomenų bazių.
Paieškų skaičiai nedideli
Taigi, Ukraina, net ir norėdama negalėtų bandyti ieškoti karo prievolės vengiančių asmenų per „raudonųjų pranešimų“ sistemą.
Šiuo metu Ukraina yra paskelbusi vos 5 asmenų paieškas „raudonųjų pranešimų“ sistemoje, iš jų 4 kaltinami nužudymais, o vienas – plėšikavimu.
Rusų propagandininkų teiginiai, neva Ukraina galėtų išnaudoti Interpolą netinkamiems tikslams kelia nuostabą, mat tokia taktika pastaruoju metu garsėja pati Rusija.
Autoritarinių režimų, daugiausia Rusijos ir Kinijos, gebėjimas išnaudoti Interpolo sistemą politiniams oponentams persekioti jau senokai tapo organizacijos galvos skausmu.
Asmenys į sistemą įtraukiami formaliai paskelbiant paiešką baudžiamojoje byloje, tarkime, už išgalvotą vagystę ar kitą sufabrikuotą nusikaltimą.
Beje, palyginimui – šiuo metu Rusija yra paskelbusi 3221 asmens paiešką „raudonųjų pranešimų“ sistemoje.
Mobilizacijos įstatymas
Šių metų balandį Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė mobilizacijos įstatymą, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais šalies politinėje aplinkoje ir visuomenėje virė aršūs ginčai.
Juo formaliai griežtinamos karių registravimo taisyklės, sankcijos prieš „išsisukinėtojus“ ir patikslintos nuostatos dėl mobilizacijos atidėjimo.
Visuotinę mobilizaciją Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė pirmąją Rusijos invazijos dieną 2022 metų vasario 24-ąją.
Nuo tada Aukščiausioji Rada kas tris mėnesius pratęsia šio prezidento dekreto galiojimą – t. y. formaliai mobilizacija šalyje tęsiasi jau trečius metus.
Didžioji dalis naujajame įstatyme numatytų naujovių susijusi su Ukrainos šauktinių karinės registracijos taisyklių griežtinimu, kad kariuomenės sistema juos „pamatytų“, o ne būtų priversta kone aklai rinkti žmones į kariuomenę.
Per 60 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo visi Ukrainos vyrai nuo 18 iki 60 metų (įskaitant gyvenančius užsienyje) privalo atnaujinti karinės registracijos duomenis.
Per visą karo padėties laikotarpį jie su savimi turės nešiotis karinės registracijos dokumentus ir pateikti juos Ukrainos teritorinių komplektavimo centrų (TKC) darbuotojų ar policijos pareigūnų prašymu.
Į teisės aktus įvesta karo prievolininko elektroninio kabineto sąvoka: jį gali susikurti kiekvienas šaukiamojo amžiaus Ukrainos vyras ir per jį vyks jo komunikacija su kariuomenės sistema.
Vyrai, kurie nėra registruoti karinėje apskaitoje, negalės gauti užsienio paso arba (čia kalbama apie likusius užsienyje) naudotis konsulinėmis paslaugomis.
Be to, įstatymas riboja tokių asmenų galimybes dirbti valstybės tarnyboje ir leidžia TKC per teismą inicijuoti vairuotojo pažymėjimų atėmimą.
Priimtas įstatymas patvirtina anksčiau galiojusią teisę atidėti mobilizaciją daugiavaikiams tėvams (išskyrus skolingus už alimentus), vienišiems tėvams, įtėviams, taip pat tiems piliečiams, kurių artimi giminaičiai mirė ar dingo be žinios gindami Ukrainą.
Mobilizacijos išlygos numatomos teisėsaugos pareigūnams, Aukščiausiosios Rados deputatams ir ne daugiau kaip dviem jų padėjėjams, centrinių vykdomosios valdžios organų vadovams, teisėjams.
Į karinę tarnybą nekviečiami universitetų ir dieninių profesinio mokymo įstaigų studentai, taip pat dėstytojai, dirbantys ne mažiau kaip 0,75 etato.
Tiktai savo pageidavimu gali būti mobilizuoti piliečiai, turintys negalią, išvaduoti iš nelaisvės ir jaunuoliai iki 25 metų amžiaus.
Plačiau skaitykite: Ukrainoje – naujas mobilizacijos įstatymas: kam jis priimtas ir ką keičia?
Ne pirmas kartas
Praėjusiais metais Rusijos žiniasklaida ir prokremliški socialinių tinklų vartotojai jau buvo pastebėti masiškai platinantys melagingas žinutes apie tai, kad Charkivo policija neva susiruošė dalytis su Interpolu informacija apie Ukrainos piliečius, kurie „pabėgo nuo mobilizacijos“ į Europos Sąjungos šalis.
Melagienai sukurti buvo pasitelktas Charkivo nacionalinės policijos tyrimų departamento vadovo Serhijaus Bolvinovo įrašas socialiniame tinkle „Facebook“.
Jame jis išties kalbėjo apie bendradarbiavimą su Interpolu, tačiau nei žodžiu neužsiminė apie vengiančius karinės prievolės asmenis.
Jis kalbėjo, kad karo nusikaltimus padėję vykdyti ir su okupantais kolaboravę asmenys negalės saugiai pasislėpti Europoje, apsimesdami karo aukomis ar pabėgėliais.
15min verdiktas: melas. Ukrainos valdžios atstovai nėra sakę, kad ketina pasitelkti Interpolą, kad susigrąžintų į šalį bėglius karo prievolininkus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
