Gegužės 21 dieną vykusiame balsavime atšaukti daugelis bendradarbiavimo susitarimų. Tarp jų ir tie, kurie suteikė Rusijai galimybę aprūpinti Padniestrės regione esančius savo karius, gabenant įvairią techniką ir kitus būtinus reikmenis Ukrainos teritorija.
Buvusio ESBO stebėtojo Moldovoje, dabartinio Wilsono centro dėstytojo Williamo Hillo nuomone, šis susitarimų nutraukimas – pirmas rimtas žingsnis, kai Ukraina užkirto kelią Rusijos karinių interesų įgyvendinimui.
„Šis susitarimas nebuvo ginčijamas nuo pat 1992 metų“, – sakė jis. „Taigi mes patenkame į naujas sąlygas, kuriose labai greitai gali kilti tokia situaciją, kurioje niekas nežinos, ko laukti“, – prognozavo W.Hillas.
Šis žingsnis nutraukė tiesioginį Rusijos ryšį su 1500 jos armijos karių, įsikūrusių mažame Padniestrės regione, besiribojančiame su Ukraina, tačiau neturinčiame jokio sąlyčio su Rusija. 380 iš jų atlieka vadinamąją taikos misiją, o likę – 14-osios gvardijos divizijos nariai.
Rusija ir toliau lieka vienintele sąjungininke šio mažo Padniestrės regiono, savo autonomiją paskelbusio 1992 metais po konflikto su Moldova. Šiuo metu Padniestrėje gyvena beveik pusė milijono gyventojų.
Nors bandymai sutaikyti Padniestrės vadovus (dažnai tiesiog Kremliaus statytinius) ir Moldovos valdžią baigdavosi be rezultatų, tačiau abi pusės palaiko santykius. Tiesa, Kišiniovo ir Maskvos santykiai pastaraisiais metais žymiai subjuro.
Rusiją pykdo Moldovos vadovų noras judėti narystės Europos Sąjungoje link. Būtent dėl šių vakarietiškų reformų Rusija buvo paskelbusi Moldovos eksporto ribojimus, neleido įvežti šios šalies vyno ir gerokai pakenkė šios valstybės ekonomikai.
W.Hillo teigimu, ironiška, bet santykiai tarp Kišiniovo ir Padniestrės tik gerėjo, ypač po to, kai į valdžią Moldovoje atėjo premjeras Chirilas Gaburici. Pasak jo, nemažai nuopelnų tenka ir diplomatui Victorui Osipovui, kuris atgaivino kai kurias bendradarbiavimo iniciatyvas.
Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas iškart po sprendimo paskelbė, kad tokiu būdu Ukraina išduoda trečdalį savo tautiečių Padniestrėje
Kol kas Rusijos reakcija į šiuos Ukrainos žingsnius nėra aiški, tačiau taip pat nėra aišku, kas dedasi už diplomatinių uždangų. Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas iškart po sprendimo paskelbė, kad tokiu būdu Ukraina išduoda trečdalį savo tautiečių Padniestrėje (trečdalį šio regiono gyventojų išties sudaro ukrainiečiai).
Jo teigimu, šis sprendimas Rusijos karinės veiklos regione nepaveiks. Tiesa, skandalingais pasisakymais pagarsėjęs D.Rogozinas taip ir nepaaiškino, kokiu būdu šie kariai bus perkeliami atgal į Rusiją arba kokiu būdu jie bus gabenami į Padniestrę.
Vienas kelias, likęs Rusijos kariams, yra per Kišiniovo oro uostą, o tada trumpa kelionė iki Tiraspolio, tačiau Moldovos pareigūnai vis griežčiau vertina tokias keliones ir tikrina Rusijos karių dokumentus bei nebepraleidžia tų, kurie nedalyvauja taikos palaikymo misijoje.
Pastaruoju metu Maskva supyko dėl atgal siunčiamų karių. Gegužės 26 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad „Rusijos taikdariai yra siunčiami atgal Moldovos pareigūnų“. Pasak jo, tokie veiksmai sunkina taikos palaikymo procedūrą.
W.Hillo teigimu, Moldova neprivalo įsileisti netgi ir tariamų Padniestrės taikdarių. 1992 metais pasirašytas trišalis susitarimas bet kada gali būti nutrauktas. Juolab, kad Kišiniovas gali įtarti Maskvą, jog ši gali dar kartą bandyti atlikti panašų į Krymo aneksiją triuką, šį kartą taikiniu paversdama ne Ukrainą, o Moldovą.
Baiminamasi, kad Rytų Ukrainoje besikaunantys sukilėliai ir Rusijos kariai gali patraukti užimti Pietų Ukrainos koridoriaus iki pat Padniestrės, o po ten įsitvirtinti. „Moldova labai griežtai pradėjo žiūrėti į tranzitą po praėjusių metų protestų Odesos mieste“, – sakė W.Hillas, kalbėdamas apie strategiškai svarbų Ukrainos uostą.
Moldova labai griežtai pradėjo žiūrėti į tranzitą po praėjusių metų protestų Odesos mieste, – sakė W.Hillas, kalbėdamas apie strategiškai svarbų Ukrainos uostą.
Moldovoje pasigirdo kalbos, jog būtent per Padniestrę bandoma permesti specialiųjų pajėgų karius, kurie kurstytų neramumus Odesoje ir galbūt net pradėtų konfliktą.
Vienintelis Rusijai likęs kelias – oru. Tiraspolio oro uostas būtų pakankamai didelis, kad Rusija galėtų permetinėti ten savo karius, tačiau vargu ar Ukraina dabartinėmis sąlygomis garantuos tam oro kelią.
Trišalės komisijos nario iš Moldovos Iono Leahu nuomone, tai palieka Rusijai dvi galimybes – atitraukti savo karius iš Padniestrės arba reikalauti oro koridoriaus iš Kišiniovo. Antrasis sprendimas būtų techniškai sudėtingas.
„Sunku įsivaizduoti, kad Kišiniovo oro uostas įsileistų darbuotojus, pareigūnus ir karius, kurie užtikrina vadinamąją taikos palaikymo misiją. Mums tokios 14-osios gvardijos divizijos narių kelionės būtų visiškai nepriimtinos. Tuo pat metu, Tiraspolio oro uosto naudojimas nebūtų legalus pagal tarptautinius susitarimus“, – teigė I.Leahu.
W.Hillo teigimu, sunku numatyti, kaip klostysis įvykiai, tačiau nepanašu, kad juos galima išspręsti ramiai. „Mano nuomone, nei Moldovos, nei Padniestrės pusės nenori atnaujinti konflikto. Abi pusės bijo provokacijų, kurios galėtų paskatinti naujas kovas“, – teigė jis, pridurdamas, kad čia viską lemia Rusijos interesai turėti savo karius regione.
