D.Trumpas pasitraukė iš susitarimų dėl klimato kaitos, Irano atominės programos ir prekybos. Jis nuolat kritikuoja ES taisykles, teigdamas, kad jos kenkia JAV technologijų bendrovėms. Jis remia „Brexit“ ir giria populistus.
Didelė dalis jo kritikos nukreipta į Vokietiją ir kanclerę Angelą Merkel. Ją jis kaltina dėl Europos migrantų krizės ir kaltina ją nesąžiningais veiksmais, didinant Vokietijos eksportą, ypač automobilių, į JAV.
Jis ir toliau kritikuoja NATO nares Europoje – ypač Vokietiją – dėl per mažų išlaidų gynybai. O dabar ES susiduria su naujais iššūkiais – apsibrėžti savo pozicijas JAV ir Kinijos prekybiniame kare bei nuspręsti, kaip žiūrėti į naujas JAV sankcijas Iranui.
Kai kurių Europos lyderių – pirmiausia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono – pastangos pataisyti santykius tarp Briuselio ir Vašingtono iki šiol niekur nevedė.
Ar gali Vokietijos krašto apsaugos ministrei Ursulai von der Leyen pavykti tai, kas kitiems nepavyko? Ji turėtų tapti naująja Europos Komisijos pirmininke. Tai reiškia, kad ji turės didelę galią nustatydama, kokiu tonu Europa bendraus su likusiu pasauliu. Ypač su JAV. Būtent U.von der Leyen patirtis rodo, kad ji gali tapti sprendimu D.Trumpo keliamiems iššūkiams.
Skirtingai negu kadenciją baigiantis Jeanas Claude'as Junckeris, ji yra atvira tvirtų ryšių gynybos srityje su JAV šalininkė. Ji nesižavi antiamerikietiška retorika, esą Europa turi pati rūpintis savo saugumu ir gynyba.
Be to, ji supranta, kad tol, kol NATO narės Europoje neskirs daugiau lėšų gynybai, Vašingtonui jų nuomonė nerūpės. U.von der Leyen parama NATO ir parama minčiai, kad Europa turi geriau vykdyti įsipareigojimus NATO, pagerins jos įvaizdį Vašingtone.
Per šešerius metus Vokietijos krašto apsaugos ministrės pareigose U.von der Leyen rado daug draugų Vašingtone ir kitose NATO šalių sostinėse. Jai padeda tai, kad ji laisvai kalba angliškai (ji studijavo Londone ir gyveno Kalifornijoje) bei prancūziškai (ji gimė Briuselyje, jos tėvas buvo aukšto lygio europinis biurokratas).
Ši euroatlantiška praeitis padės jai ne tik bendraujant su JAV, bet ir bendraujant su didele dalimi Europos – ypač Vidurio Europos šalimis, Baltijos šalimis ir Skandinavijos šalimis.
Jos nepasitiki kai kurių europiečių, tokių kaip J.C.Junckeris, raginimais kurti Europos kariuomenę. Vietoje to jos nori daugiau bendradarbiavimo tarp ES ir NATO.
Būdama krašto apsaugos ministre, U.von der Leyen nuolat ragino didinti Vokietijos išlaidas krašto apsaugai, nepaisant pasipriešinimo iš dalies politikų ir rinkėjų.
Jai pavyko įtikinti A.Merkel padidinti išlaidas krašto apsaugai – tai turėtų suteikti jai daugiau pasitikėjimo, kuomet ji derėsis su JAV.
Didžiausias U.von der Leyen teksiantis iššūkis – rasti būdą sustiprinti tarptautines institucijas ir tarptautinius ryšius, ką D.Trumpas siekia susilpninti.
Pavyzdžiui, klimato kaita. Daugelyje Europos šalių klimato kaita tapo vienu svarbiausių politinių klausimų. U.von der Leyen gali naudotis proga ir siekti užmegzti ryšius su JAV verslo bendruomene, gubernatoriais bei merais.
To J.C.Junckerio komanda nedarė. Tačiau U.von der Leyen būtų logiška JAV ieškoti sąjungininkų ne tik Vašingtone.
Be to, ES dabar palanki padėtis sudaryti naujas prekybos sutartis su trečiosiomis šalimis. ES prekybos sutartys su Kanada, Pietų Korėja ir Japonija parodo, kad ir kitos valstybės nori taisyklėmis paremto bendradarbiavimo, kuriame svarbu atskaitingumas, demokratijos principai ir skaidrumas.
Pietryčių Azijos ir Ramiojo vandenyno regionų šalys nori stiprinti ekonominius ir politinius ryšius su ES. Jos nenori, kad Kinija joms diktuotų, kaip elgtis, ir taip pat nenori tapti prekybinio karo tarp Kinijos ir JAV aukomis.
D.Trumpui pasitraukus iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties, nėra jokių priežasčių, kodėl ES neturėtų užmegzti artimesnių ryšių su šio regiono šalimis.
Be to, U.von der Leyen galėtų pasinaudoti savo patirtimi sprendžiant konfliktą tarp JAV ir Kinijos. ES iki šiol net nebandė būti tarpininke, nors šis konfliktas turi ir ES liečiančių pasekmių.
D.Trumpui galbūt nepatiktų, jei tokio vaidmens imtųsi ES – ir jei tokio vaidmens imtųsi moteris. Tačiau U.von der Leyen biografija rodo, kad likti nuošalyje ji nemėgsta.
