Po to, kai praėjusių metų pabaigoje beveik nutrūko Jungtinių Valstijų pagalbos tiekimas, Rusijos pajėgoms pavyko sustiprinti savo pozicijas.
Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikės Katerynos Stepanenko, pagalba atkeliauja per vėlai, nes dėl jos trūkumo Ukraina 2023 m. spalį prarado iniciatyvą. Nuo spalio mėnesio Ukraina neteko 583 kv. km ploto teritorijos. Rusija taip pat turėjo laiko pasirengti puolamosioms operacijoms, kurios gali vykti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje.
Savo ruožtu prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad taip ilgai laukta pagalba padės Ukrainai atgauti iniciatyvą mūšio lauke. Nors ir pripažino, jog pasikeitusi situacija gali paskatinti Rusiją pradėti skubotą puolimą ar surengti naujus oro antskrydžius, kad įtvirtintų savo pranašumą rytiniame fronte.
JAV Senato žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris paskelbė, kad, antradienį Senatui patvirtinus įstatymą, o prezidentui Joe Bidenui jį pasirašius iki trečiadienio, ginklai, tarp jų ir ATACMS raketos, Ukrainai galėtų būti pristatyti iki kitos savaitės pabaigos.
Negana to, Europa taip pat nesnaudė ir sukaupė šaudmenų atsargų, kurios po savaitės ar dviejų galėtų būti perduotos Ukrainai. Tačiau ekspertai įspėja, kad prireiks šiek tiek laiko, kol mūšio lauke pasijus skirtumas, pažymi britų leidinys „The Guardian“.