„Kodėl mes daugiau nebuvome Mėnulyje tokį ilgą laiką“, – „Facebook“ tinkle sklindančiame įraše maža mergaitė angliškai klausia astronauto.
Šis nusijuokia ir atsako jai, kad tai nėra aštuonmetės klausimas, o klausimas, kurį jis kelia sau.
„Norėčiau žinoti tai, bet manau, kad žinau. Tiesiog taip nutiko. Ir jei tas nepasikartojo (žmogus neišsilaipino Mėnulyje dar kartą, – aut. past.), būtų gerai žinoti, kodėl taip nenutiko. Taigi, ateityje, jei norėtume tęsti kai kuriuos dalykus, turėtume suprasti, kodėl kažkas sustojo praeityje, tiesiog tam, kad galėtume eiti į priekį“, – sako astronautas mergaitei.
Melagienos formavimas
„Pinigai yra geras dalykas“, – pradeda sakyti mergaitei astronautas tame pačiame vaizdo įraše, tačiau vėliau įrašas aiškiai nutrūksta ir jį tęsia iškarpos, kelis kartus pakartojant žodžius „we didin’t go there“ (angl. mes ten nekeliavome).
Šie pakartojimai neva turėtų patvirtinti sąmokslo teoriją, kad žmonija niekada nebuvo išsilaipinusi Mėnulyje, o vaizdo įrašai iš misijos buvo nufilmuoti superslaptoje JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) laboratorijoje.
Pokalbio ištakos
Astronautas, su kuriuo kalbėjosi mergaitė – Buzas Aldrinas.
1951 metais baigęs JAV karo akademiją Vest Pointe, Niujorke, B.Aldrinas tapo oro pajėgų pilotu.
Per Korėjos karą jis atliko 66 kovines misijas, kuriose skrido F-86 „Sabre“ lėktuvu kaip 51-ojo naikintuvo sparno dalis Seule ir numušė du MiG-15 lėktuvus.
Vėliau B.Aldrinas tarnavo Vakarų Vokietijoje.
1963 metais jis parašė disertaciją apie orbitinę mechaniką ir gavo Masačusetso technologijos instituto daktaro laipsnį.
Vėliau tais pačiais metais jis buvo pasirinktas astronautu.
1969 metų liepos 20 dieną B.Aldrinas ir Neilas Armstrongas surengė istorinį „Apollo 11“ pasivaikščiojimą Mėnuliu ir tapo pirmaisiais dviem žmonėmis, įkėlusiais koją į šį Žemės palydovą.
-
Ambicingi Japonijos planai: gyvenamoji bazė ir traukiniai Mėnulyje
-
Dėl kuro pratekėjimo antrą kartą atidėtas NASA raketos startas
-
NASA gali bandyti skrydžių į Mėnulį raketą paleisti rugsėjo 23-ąją
-
NASA misija į Mėnulį nukelta trečią kartą
-
Mokslininkai sukūrė simuliaciją: kaip galėjo susiformuoti Mėnulis
Iliuzijos dėl Mėnulio
Nemaža dalis amerikiečių laiko 1969 m. išsilaipinimą Mėnulyje inscenizacija.
Tvirtinama, neva Amerikiečių astronauto Neilo Armstrongo nusileidimas Mėnulyje buvo nufilmuotas Holivude, juostą finansavo studija „Walt Disney“, jos scenarijų parašė Arthuras C.Clarke'as, o režisavo Stanley Kubrickas.
Sąmokslo teorijų kūrėjams atrodo, kad žmogaus nusileidimas Mėnulyje neįmanomas.
Jų įsitikinimu, NASA bei šalies vyriausybė tiesiog norėjo laimėti tuo metu vykusias kosmoso pasiekimų varžybas su Sovietų Sąjunga, todėl nutarė misiją tiesiog suvaidinti.
Esą garsieji epizodai, kuriuos visame pasaulyje stebėjo apie 500 mln. žmonių, buvo nufilmuoti kažkokioje kino studijoje arba dykumoje.
Sąmokslo teorijų kūrėjai aiškina, kad NASA pasisavino milijardus JAV dolerių, skirtų kelionei į Mėnulį organizuoti, o žiūrovams pateikė klastotę.
Sukonstruota melagiena
Interviu mergaitė klausia ne to, ar žmonės yra kada išsilaipinę Mėnulyje, o to, dėl ko taip ilgai negrįžtama į šį žemės palydovą.
Astronautas atsako apie grįžimą, tačiau nesako, kad astronautai niekada ten nebuvo.
Originaliame interviu astronautas visiškai neneigia, kad buvo Mėnulyje.
– Koks yra jūsų mėgstamiausias dalykas kosmose? – klausia jaunoji pašnekovė.
– Nukeliauti ten, nukeliauti ten. Nedaug žmonių yra ten buvę, malonu padaryti tai, ko daugelis žmonių nedarė. Tačiau tu nenorėtum daryti pavojingų dalykų.
Tu norėtum daryti sėkmingus dalykus.
Tačiau jei tie dalykai yra nauji ir netikėti, kai kas gali nutikti ne taip, ir manau, kad norėtum būti tam pasiruošusi, –originaliame interviu paaiškina astronautas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
