Derybų išvakarėse Rijadas smerkė Irano „kišimąsi“ visame Vidurio Rytų regione ir reikalavo „griežtumo“, reaguojant į atakas prieš tanklaivius bei naftos vamzdynus.
Keliomis valandomis anksčiau griežtosios linijos šalininkas JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas pareiškė, kad Iranas beveik neabejotinai organizavo mįslingas „diversijas“ prieš keturis laivus, įskaitant du Saudo Arabijos tanklaivius, netoli Jungtinių Arabų Emyratų krantų.
Be to, Irano remiami Jemeno sukilėliai suintensyvino bepiločių skraidyklių smūgius karalystės teritorijoje. Dėl vienos tokios atakos teko laikinai uždaryti vieną didelį naftotiekį.
Saudo Arabija, uoli Jungtinių Valstijų sąjungininkė, sukvietė lyderius iš arabų valstybių ir kitų musulmoniškų šalių į nepaprastuosius Persijos įlankos ir arabų organizacijų viršūnių susitikimus, taip organizuoja musulmoniškų valstybių vadovų susitikimą.
Tarp atvykstančių lyderių yra Egipto prezidentas Abdel Fattahas al Sisi, Kuveito emyras šeichas Sabahas al Ahmedas al Sabahas ir Sudano naujosios karinės tarybos vadovas generolas Abdel Fattahas al Burhanas, paskelbė Saudo Arabijos valstybinė žiniasklaida.
Anot Rijado, šios derybos reikalingos aptarti priešpriešą su Iranu ir galimybes izoliuoti Teheraną, tvyrant nuogąstavimams dėl galimos karinės konfrontacijos.
„Teherano parama husių sukilėliams Jemene yra Irano kišimosi į kitų valstybių reikalus įrodymas, ir tai... islamiškosios šalys turėtų atmesti“, – Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Ibrahimas al Assafas sakė Džidoje susirinkusiems 57 nares turinčios Islamo bendradarbiavimo organizacijos diplomatijos vadovams.
Pasak jo, į atakas prieš naftos infrastruktūrą būtina atsakyti „tvirtai ir ryžtingai“.
„Griežtumas ir ryžtas“
Nors to nebuvo tikėtasi, į šį susitikimą atvyko ir Irano delegacija, vadovaujama šiitiškos respublikos Užsienio reikalų ministerijos Tarptautinės taikos ir saugumo reikalų departamento generalinio direktoriaus Rezos Najafi.
Įtampa regione smarkiai padidėjo po gegužės 12-ąją įvykusio incidento, kai keturi laivai buvo apgadinti per mįslingą diversiją prie Fudžeiros emyrato krantų.
Laivams buvo smogta „priešlaivinėmis minomis, beveik neabejotinai iranietiškomis“, trečiadienį per spaudos konferenciją Abu Dabyje pareiškė J.Boltonas.
„Niekam Vašingtone nekyla jokių abejonių, kas dėl to atsakingas“, – sakė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas, aiškiai turėdamas galvoje Iraną.
Teheranas šiuos kaltinimus atmetė.
„Skelbti tokius juokingus pareiškimus... nieko nauja“ Jungtinėms Valstijoms, – rašoma Irano užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Abbaso Mousavi pareiškime, paskelbtame oficialiame žinybos tinklalapyje.
JAV ekspertai yra įtraukti į penkių šalių darbo grupę, tiriančią atakas prieš laivus.
Naujas žodžių karas tarp Teherano ir Vašingtono įsiplieskė Jungtinėms Valstijoms „dėl numanomų Irano grėsmių“ pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę, strateginių bombonešių B-52, taip pat 1,5 tūkst. papildomų karių.
Tačiau J.Boltonas teigė, kad papildomos JAV pajėgos į Vidurio Rytus siunčiamos kaip priemonė „atgrasyti“ ir kad Vašingtono atsakas bus atsargus.
„Be abejo, trokštame pakeisti (Irano) režimo elgesį“, – ketvirtadienį sakė JAV specialusis pasiuntinys Irano reikalams Brianas Hookas.
Įtampą regione taip pat didino praeitų metų gegužę D.Trumpo administracijos iš naujo įvestos sankcijos Iranui, Vašingtonui vienašališkai pasitraukus iš 2015 metų daugiašalės sutarties dėl Teherano branduolinės programos suvaržymo.
Tačiau D.Trumpas atrodė švelninantis toną Irano atžvilgiu – per vizitą Japonijoje JAV lyderis pirmadienį sakė, kad jo vyriausybė nesiekia Teherano „režimo pasikeitimo“.
Pakviestas ir Kataras
Saudo Arabija organizuoja tris viršūnių susitikimus, akivaizdžiai siekdama formuoti vieningą frontą prieš Teheraną.
Kataro valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalies premjeras šeichas Abdullah bin Nasseras al Thani ketvirtadienį irgi atvyko į Džidą. Jis yra aukščiausio rango Dohos pareigūnas, aplankęs karalystę per pastaruosius dvejus metus, kai kelios šalys, vadovaujamos Saudo Arabijos, paskelbė Katarui boikotą.
Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Egiptas nuo 2017 metų birželio taikė Katarui ekonominį ir diplomatinį boikotą, įskaitant laivybos, prekybos, tiesioginių ir tranzitinių skrydžių bei kelionių sausuma draudimus.
Aljansas kaltina Dohą palaikant islamistų judėjimus ir remiant Iraną, nors Kataras tokius pareiškimus griežtai neigia.
Ruošiantis lyderių susitikimams Mekoje, švenčiausiame islamo mieste, gatvėse buvo iškabinta didelių plakatų ir vėliavų.
Šie susitikimai rengiami musulmonų šventojo pasninko mėnesio Ramadano paskutinėmis dienomis, kai Meką užplūsta šimtai tūkstančių maldininkų.
Viršūnių susitikimai vyks po saulėlydžio, kai musulmonai nutraukia dienos pasninką ir dalyvauja kelias valandas trunkančiose ypatingose pamaldose.
Dėl gausių lankytojų Mekoje viršūnių susitikimų organizatoriams kyla daug logistikos rūpesčių. Jie uždarė šešias dideles gatves ir paragino maldininkus naudotis alternatyviais maršrutais.
