Turint galvoje, kad visos didžiosios politinės partijos šioje su recesija kovojančioje Pietų Amerikos šalyje jau išsirinko savo kandidatus į prezidento postą, sekmadienio balsavimas faktiškai buvo priešrinkiminis visuomenės nuomonės tyrimas visos šalies mastu.
Paskelbti daliniai rezultatai rodo, kad centro kairiųjų kandidatas Alberto Fernandezas pirmauja maždaug 15 procentinių punktų.
Centro dešinių stovyklai atstovaujantis M. Macri pripažino, kad tai buvo „prasti rinkimai“.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks spalio 27 dieną. Jei reikės rengti antrąjį turą, jis įvyks lapkričio 24-ąją.
Kaip rodo duomenys, gauti iš 87 proc. balsavimo apylinkių, A.Fernandezas surinko 47,5 proc. balsų, M. Macri – kiek daugiau nei 32 proc., o nuo jų smarkiai atsilikęs buvęs finansų ministras centristas Roberto Lavagna – 8,2 proc. balsų.
„Visiems, nebalsavusiems už mane, pažadu smarkiai stengtis, kad jie mane suprastų“, – sakė A.Fernandezas, kreipdamasis į tūkstančius džiūgaujančių savo šalininkų Buenos Airėse.
„Pradėsime naują etapą. Visada sprendžiame kitų sukurtas problemas“, – kalbėjo jis.
M.Macri vylėsi užsitikrinti antrą kadenciją, bet, regis, jau nebeturi šansų.
Jeigu A.Fernandezas spalį pasieks tokį pat rezultatą, jis taps prezidentu, nes šalies rinkimų įstatymai numato, jog pergalei jau pirmajame rinkimų ture kandidatas turi surinkti 45 proc. balsų arba 40 proc. – tačiau tokiu atveju jo atotrūkis nuo artimiausio varžovo turi sudaryti ne mažiau 10 procentinių punktų.
„Mums tai buvo prasti rinkimai, todėl nuo rytdienos privalome padvigubinti savo pastangas“, – sakė M.Macri.
Prezidento populiarumas smarkiai sumažėjo po praėjusių metų valiutos krizės, taip pat pasirašius su Tarptautiniu valiutos fondu aštrios kritikos sulaukusį susitarimą dėl 56 mlrd. JAV dolerių vertės ekonominės pagalbos programos.
„Skaudu, kad nesulaukėme paramos, kurios tikėjomės“, – sakė prezidentas.
A.Fernandezas pirmavo daugelyje pastarojo meto viešosios nuomonės apklausų. Šio politiko pozicijas dar sustiprino tai, kad savo kandidate į viceprezidentus jis pasirinko korupcija susitepusią, bet populiarumo nepraradusią buvusią valstybės vadovę Cristiną Kirchner.
Sekmadienio balsavime dalyvavo maždaug trys ketvirtadaliai iš 34 mln. Argentinos rinkėjų, nurodė vidaus reikalų ministras Rogelio Frigerio. Šis balsavimas buvo privalomas.
Peronistų judėjimas netikėtai iškėlė A.Fernandezą kandidatu į prezidentus, nors buvo tikėtasi, kad šio posto vėl sieks C.Kirchner, prie šalies vairo stovėjusi 2007–2015 metais.
Eksprezidentė figūruoja daugiau nei dešimtyje tyrimų dėl korupcijos. Viena bylų jau pasiekė teismą.
Prieštaringai šalyje vertinama C.Kirchner prezidento poste pakeitė vieną kadenciją dirbusį savo velionį vyrą Nestorą.
