Trumpi susitikimai prieš popiežiaus mišias ir po jų įvyko jų gimtojoje šalyje susiklosčius itin sunkiai ekonominei padėčiai. Abu vyrai laikosi labai skirtingų nuomonių dėl to, kaip kovoti su Argentiną apėmusiu skurdu.
53 metų ekonomistas, libertaras J. Milei, kuris 87 metų popiežių yra pavadinęs komunizmą propaguojančiu kvailiu, per savo pirmąjį oficialų prezidentinį vizitą Romoje dalyvavo pirmosios argentiniečių šventosios kanonizavimo ceremonijoje Šv. Petro bazilikoje.
Po mišių Pranciškus, kusis sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, stabtelėjo paspausti rankos J. Milei ir persimetė su juo keliais žodžiais. Prezidentas apkabino pontifiką.
Vatikanas sakė, kad jie trumpam buvo susitikę ir prieš mišias.
Oficiali audiencija numatyta pirmadienį, kai J. Milei taip pat planuoja susitikti su Italijos prezidentu Sergio Mattarella (Serdžu Matarela) ir ministre pirmininke Giorgia Meloni (Džordža Meloni).
Vizitas surengtas tvyrant didelei politinei nežiniai Argentinoje, kur politikos naujokas J. Milei savo įsakais vykdo prieštaringai vertinamą didžiulę šalies ekonomikos dereguliaciją.
J. Milei ir Pranciškus kategoriškai nesutaria dėl to, kaip kovoti su skurdu, veikiančiu 40 proc. Argentinos gyventojų. Infliacija šalyje viršija 200 procentų.
Tapęs popiežiumi Pranciškus nuolat pasisako prieš laisvosios rinkos nulemtą nelygybę ir ragina apsaugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius.
J. Milei, vadinantis save „anarchokapitalistu“, spalį užtikrintai laimėjo rinkimus, pasinaudojęs argentiniečių pykčiu dėl dešimtmečius trunkančios ekonomikos krizės.
J. Milei devalvavo pesą, apkarpė valstybės subsidijas ir atšaukė šimtus taisyklių.
Tačiau jo reformų paketas antradienį susidūrė su kliūtimi parlamente ir buvo grąžintas komitetui perrašyti.
Lankydamasis Izraelyje J. Milei į pirmąją savo prezidentavimo krizę sureagavo užsipuldamas oponentus ir pavadindamas juos nusikaltėliais bei išdavikais.
Sekmadienį J. Milei su savo palyda sėdėjo mišiose XVIII amžiaus misionierei Mamai Antulai kanonizuoti. Pirmoji argentiniečių šventoji laikoma kovos už žmogaus teises pioniere iš tų laikų, kai Argentina buvo Ispanijos kolonija.
Kaip ir Pranciškus, Mama Antula – Maria Antonia de Paz y Figueroa (Marija Antonija de Pas y Figeroa), kuri buvo beatifikuota 2016 metais – paskyrė savo veiklą į visuomenės paribį nustumtoms bendruomenėms.
