Anot jo, 1986-ųjų metų Tikėjimo mokymo kongregacijos laiške viso pasaulio vyskupams dėl homoseksualių asmenų sielovados rašoma, jog „apgailėtina, kad prieš homoseksualus buvo ir tebėra nukreiptos priešiškos kalbos ir veiksmai. Bažnyčios ganytojai turi pasmerkti tokį elgesį, nesvarbu kada jis imtų reikštis. Toks elgesys rodo tam tikrą kitų žmonių niekinimą, o tai kelia grėsmę patiems pagrindiniams sveikos visuomenės principams. Tiek žodžiai, tiek veiksmai, tiek ir įstatymai turi gerbti kiekvieno žmogaus vidinį orumą“.
„Šios didelės diskriminacijos ir prievartos problemos, kaip kitų kenčiančių individų ar grupių atžvilgiu, turi būti sprendžiamos gerbiant subsidiarumo principą, – Šventojo Sosto diplomatą cituoja „Vatikano radijas“. – Į jas turi kreipti dėmesį ir efektyviai reaguoti vietinė ir nacionalinė valdžia, pilietinė visuomenė, kultūriniai ir religiniai lyderiai. Tokios situacijos negali būti išspręstos kuriant kategorijas, įstatymus ar politikas, kurios suteikia teises ir privilegijas tik vienai grupei visuomenėje.“
Tai jis kalbėjo praėjusiais metais per diskusiją, kurioje pristatyta Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaita apie diskriminacinius įstatymus, prievartos aktus prieš individus dėl jų lytinės orientacijos ir lytinės tapatybės.
Pasak arkivyskupo S.Tomasi, valstybės neturi, pagal tarptautinę teisę, pareigos leisti tuoktis tos pačios lyties poroms.
Tačiau jam abejotina pasirodė ataskaitoje esanti pastaba, jog valstybės turi pareigą su tos pačios lyties nesusituokusiomis poromis elgtis taip pat, kaip su skirtingų lyčių pora.
Šventojo Sosto delegacijos nuomone, „žmonių apsauga nuo prievartos ir diskriminacijos neturi tapti dingstimi išprasminti ir silpninti šventą ir laiko patikrintą santuokos tarp vyro ir moters institutą, kuris ginamas – dėl sutuoktinių, vaikų ir visuomenės gėrio – tiek teisinėse, kultūrinėse ir religinėse tradicijose, tiek Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir daugybėje kitų šiuolaikinių aktų“.
