Dėl Ochoitsko jūros teritorijos, vadinamos „Žemės riešuto skyle“, Rusija kovojo daugiau nei dešimtmetį. Todėl reikia visiems prisiminti, kad Rusija savo teritorines ambicijas stengiasi įgyvendinti ne tik Ukrainoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, tačiau ji yra ir labai aktyvi Arktyje. Iki šiol jos aktyvumą lydėjo tarptautinis bendradarbiavimas, o ne konfliktai.
Rusija savo teritorines ambicijas stengiasi įgyvendinti ne tik Ukrainoje ir kitose buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, tačiau ji yra ir labai aktyvi Arktyje
Tačiau aneksavusi Krymą Rusija komplikavo reikalus. Pavyzdžiui, Hillary Clinton praėjusią savaitę paragino JAV ir Kanadą sujungti savo jėgas prieš Rusijos „agresyvų karinių bazių atidarymą Arktyje“. JAV taip pat susidūrė su sunkumais sprendžiant, kokias sankcijas skirti Krymą užėmusiai Rusijai – amerikiečių politikai stengėsi niekaip nepakenkti Vakarų naftos kompanijoms, tokioms kaip „Exxon Mobil“, kuri kartu su Rusijos partneriais ieško naftos ir dujų Rusijai priklausančiose teritorijose Arktyje.
Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą JAV kartu su rusais planavo bendras karines pratybas Arkties vandenyne, kurių metu būtų simuliuojama rusų povandeninio laivo ataka. JAV atšaukė šias pratybas, kai įšaldė karinį bendradarbiavimą su rusais.
Šią savaitę Užsienio reikalų taryba paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiami valstybių interesai Arktyje, ir kaip jie gali kisti tirpsant ledui – kaip gali keistis laivų maršrutai ir gamtos išteklių išgavimas. Pagrindiniai žaidėjai šioje schemoje yra valstybės, kurių krantus skalauja Arkties vandenynas: Kanada, Danija (Grenlandija), Norvegija, Rusija ir JAV (Aliaska). Kiek mažesnis – Suomija, Islandija ir Švedija. Šios valstybės sutarė kartu dirbti bandant išspręsti teritorinius ir aplinkosaugos konfliktus. Tačiau teritorinių nesutarimų išlieka: pavyzdžiui, JAV prieštarauja rusų siekiui sau priskirti dalį Šiaurės jūros kelio virš Sibiro.
Užsienio reikalų taryba pateikė interaktyvų žemėlapį, kuriame matyti laivybos maršrutai ir gamtos išteklių potencialas. Taip pat – kur „Arkties penketukas“ labiausiai nesutaria dėl teritorijos.
Rusija – ypatingai daug dėmesio investicijoms į Arktį skirianti šalis. Nieko nuostabaus – jos ekonomika ir valstybės biudžetas labai priklauso nuo angliavandenilių, rašo Užsienio reikalų taryba. Iš beveik 60 didelių naftos ir gamtinių dujų klodų, atrastų Arktyje, 43 yra Rusijos teritorijoje, 11 – Kanados, 6 – Aliaskos, 1 – Norvegijos.
Rusijos – vienintelės arktinės valstybės, nepriklausančios NATO – strateginiu prioritetu tapo karinių pajėgų įtvirtinimas Arktyje. Ji atstatinėja sovietinius oro uostus, tvarko karines jūrines bazes. 2013 metų pabaigoje Vladimiras Putinas nurodė savo kariniams vadams skirti ypatingą dėmesį Arkčiai, pabrėždamas, kad Rusijai reikia „kiekvieno sverto, kuris padėtų užtikrinti Rusijos saugumą ir nacionalinius interesus ten“. Jis taip pat įsakė sukurti naują strateginę karinę komandą Rusijai priklausančioje Arktyje iki 2014-ųjų pabaigos.
Visgi, nors Rusija ir tiesia nagus į Arktį, bendradarbiavimas Šiaurės Poliuje neturėtų nutrūkti bent jau kol kas – nepaisant ir įtampos dėl Ukrainos. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę atstovai iš aštuonių Arkties tarybos valstybių-narių (įskaitant ir Rusiją su JAV) susitiko Kanadoje. „Rusai pastarąjį dešimtmetį gana noriai bendradarbiavo Arktyje, – “The Canadian Press„ sakė tarptautinės teisės profesorius Michaelis Byersas. – Tikriausiai dėl to, kad supranta, jog kitas kelias jiems būtų labai brangus, ypač – karinis.“
