Apie tūkstantis maldininkų, sunkiai tramdančių ašaras, susirinko Vano ežere esančioje uolėtoje Akdamaro saloje, kurią armėnai vadina Achtamaro sala. Joje stovinti Šv.Kryžiaus cerkvė – vienas iš nedaugelio Turkijoje išlikusių armėnų kultūros paminklų.
Ankara atvėrė X amžiuje pastatytą šventovę maldininkams, demonstruodama gerą valią, mėgindama išjudinti stringantį taikos su Armėnija procesą ir parodyti gerbianti nemusulmonų religines bendruomenes. Tokiu būdu Turkija taip pat tikisi padidinti savo galimybes įstoti į Europos Sąjungą (ES).
„Trūksta žodžių paaiškinti mano jausmams... Tikėjausi, kad kurią nors dieną taps įmanoma“ melstis šioje cerkvėje, sakė Anahit Micetchian (Anahit Micečian), kurios akys buvo drėgnos nuo ašarų.
Dauguma iš maždaug 70 tūkst. Turkijoje išlikusių armėnų gyvena Stambule, kuriame veikia kelios jų cerkvės.
Ankara leido aukoti šias mišias kovą, atsižvelgusi į armėnų etninės mažumos prašymą.
Šios pamaldos yra „Turkijos tolerancijos atspindys“, trečiadienį pareiškė premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Mes turime piliečių armėnų. Norime visam pasauliui parodyti, kaip elgiamės su jų maldos namais“, – pridūrė jis.
Tačiau kai kurie armėnai šį Ankaros žingsnį vadino viešųjų ryšių akcija ir ragino boikotuoti pamaldas.
Kritikai taip pat pyko, jog Turkijos pareigūnai nepasirūpino, kad ant katedros, kurį lankytojams buvo atverta 2007 metais po 1,9 mln. dolerių kainavusios restauracijos, iki iškilmingos ceremonijos būtų pritvirtintas kryžius.
Turkų pareigūnai tvirtina, jog darbai saugomame istoriniame bažnyčios pastate, kuriame šiuo metu veikia muziejus, užtruko dėl biurokratinių procedūrų.
Dviejų metrų aukščio kryžius, sveriantis apie 110 kilogramų, šią savaitę buvo pastatytas ant medinio postamento priešais įėjimą į bažnyčią, o vėliau planuojama jį užkelti ant pastato kupolo.
Dėl šio skandalo Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios vadovai atšaukė sprendimą pasiųsti į pamaldas Turkijoje du savo hierarchus.
