„Sužeista daug civilių miesto gyventojų, apgadinta civilinės paskirties infrastruktūra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Hovhanisianas, tačiau daugiau jokių detalių nepateikė.
Po garsių sprogimų aidėjo greitosios pagalbos automobilių sirenos.
Separatistų vyriausybė Stepanakerte pareiškė, kad azerbaidžaniečių pajėgos sunaikino tiltą, jungiantį Armėniją su Karabachu.
Baku ir Jerevanas prieš kelis dešimtmečius įsivėlė į rusenantį konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamos provincijos, atsiskyrusios nuo Azerbaidžano per kruviną karą 10-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Sekmadienį atsinaujinusios kautynės yra rimčiausios per pastaruosius kelis dešimtmečius; jos jau pareikalavo beveik 200 žmonių, įskaitant per 30 civilių, gyvybių.
Jerevanas pareiškė esąs pasirengęs bendradarbiauti su tarpininkais dėl paliaubų, tačiau Baku atkirto, kad Armėnija visų pirma turi išvesti savo karius iš konflikto zonos.
Tarptautinė bendruomenė vis primygtiniau ragina abi kaimynes nutraukti ugnį ir susėsti derybų, augant nerimui, kad dabartiniai susirėmimai gali peraugti į karą keliais frontais ir kad į konfliktą galėtų įsitraukti ir tokios regioninės galybės kaip Turkija ir Rusija.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino Azerbaidžaną palaikančią NATO narę Turkiją atsisakyti numanomų planų iš Sirijos išvedamus karius dislokuoti Kalnų Karabache.
Tuo metu vietos gyventojai sako jau priprantantys prie bombardavimo ir netoliese vykstančių įnirtingų kautynių.
„Gyvename normaliai“, – naujienų agentūrai AFP sakė 66 metų Kalnų Karabacho gyventojas Arkadijus.
„Esame tarybiniai žmonės. Kodėl turėtume bijoti? Šie dronai mums yra tarsi žaislai“, – pridūrė jis.
Vyras teigė nenorįs, kad abi šalys užmegztų dialogą, o derybų su Azerbaidžanu perspektyvą apskritai pavadino „nesąmone“, nes priešas, jo nuomone, turi būti sutriuškintas.
Kai kuriuos azerbaidžaniečius irgi menkai domino potencialios derybos.
„Mes nebijome. Neturime daug aukų“, – šalies Fiuzuli rajone AFP sakė 55 metų taksistas Anvaras Aliyevas.
„Turime sugrįžti į savo žemes“, – pridūrė jis.
Jerevanas, priklausantis Maskvos vadovaujamam buvusių Sovietų Sąjungos respublikų kariniam aljansui, apkaltino Turkiją tiesiogiai remiant Azerbaidžano pajėgas dislokuojant orlaivius ir siunčiant į konflikto zoną samdinius iš šiaurės Sirijos.
Nuo sekmadienio Armėnija iš viso pranešė apie 158 žuvusius karius ir 13 aukų tarp civilių gyventojų. Azerbaidžanas nepranešė apie jokias aukas savo karių gretose, bet pareiškė, jog per Armėnijos suduotus artilerijos smūgius žuvo 19 civilių.
Kalnų Karabacho paskelbta nepriklausomybė nuo Azerbaidžano 10-o dešimtmečio pradžioje išprovokavo karą, nusinešusį 30 tūkst. gyvybių. Tačiau šio regiono nepriklausomybės nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija.
Armėnija ir Kalnų Karabachas sekmadienį paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją, o Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didmiesčiuose.
Derybos konfliktui išspręsti yra įstrigusios nuo 1994 metų, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas.
