Abi šalys yra kariavusios du karus dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo anklavo kontrolės, per kuriuos žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Nuo to laiko tarptautinės taikos derybos tarp buvusių sovietinių respublikų nedavė beveik jokių rezultatų.
N.Pašinianas sakė, kad trečiadienį Jerevanas užbaigė „dar vieną taikos sutarties projekto ir [diplomatinių] santykių užmezgimo etapą“ su Baku.
„Azerbaidžanui buvo perduotas išsamaus susitarimo projektas, – teigė jis vyriausybės posėdyje Jerevane. – Dokumentas turi būti priimtinas Azerbaidžanui... jo pasirašymas turi užtikrinti ilgalaikę taiką.“
Jerevanas apie tai pranešė po to, kai apkaltino Baku vykdant „etninio valymo politiką“ ir verčiant etninius armėnus palikti separatistinį regioną.
Nuo gruodžio vidurio Azerbaidžano aplinkosaugos aktyvistų grupė užtvėrė vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija, protestuodama prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą.
Anot Jerevano, dėl blokados kalnuotame regione, kuriame trūksta maisto, medikamentų ir degalų, kilo „visiška humanitarinė krizė“.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 000 gyvybių.
Dar vienas smurto protrūkis 2020 metais nusinešė daugiau kaip 6500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkaujamomis paliaubomis, pagal kurias Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų.
