Baku ir Jerevanas prieš kelis dešimtmečius įsivėlė į rusenantį konfliktą dėl etninių armėnų kontroliuojamo Kalnų Karabacho, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per kruviną karą 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, nusinešusį maždaug 30 tūkst. gyvybių.
Abi šalys ignoruoja tarptautinės bendruomenės raginimus nutraukti kovos veiksmus ir kaltina viena kitą dėl vis atsinaujinančių susirėmimų. Sekmadienį atsinaujinusios kautynės yra rimčiausios per pastaruosius kelis dešimtmečius nuo 1994 metų, kai buvo pasiektas paliaubų susitarimas.
Šeštadienį Armėnijos palaikomi separatistai atrėmė Azerbaidžano „įnirtingą ataką“ ir surengė atsakomąjį puolimą, pranešė Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian.
„Nuožmūs susirėmimai vyksta ir kitomis kryptimis“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.
Kalnų Karabacho separatistų lyderis Araikas Arutiunianas pareiškė, kad dabar vyksta „lemiamas mūšis“ su Azerbaidžano pajėgomis.
„Tautai ir tėvynei iškilo pavojus. Atėjo laikas visai tautai tapti galinga armija“, – sakė jis žurnalistams prieš eidamas į kovos lauką.
Kalnų Karabacho kariuomenės atstovas Surenas Sarumianas nurodė, kad Azerbaidžano pajėgos, kurios naudoja aviaciją, bepilotes skraidykles ir tankus, susidūrė su separatistų kovotojų „didvyrišku pasipriešinimu“.
Tuo metu Azerbaidžano gynybos ministerija tvirtina, kad jos pajėgos „užėmė naujas pozicijas (Karabache) ir išvalė teritoriją nuo priešo karių“.
Nuo praėjusio šeštadienio atsinaujinus susirėmimams jau žuvo beveik 200 žmonių, įskaitant daugiau nei 30 civilių.
Auga nerimas, kad dabartiniai susirėmimai gali peraugti į karą keliais frontais ir kad į konfliktą gali įsitraukti tokios regioninės galybės kaip Turkija ir Rusija.
Azerbaidžano prezidentas kritikuoja tarpininkus
Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgoms šeštadienį tęsiant intensyvius susirėmimus dėl separatistinio Kalnų Karabacho regiono, Azerbaidžano prezidentas sukritikavo tarptautinius tarpininkus, dešimtmečius bandančius išspręsti šį konfliktą.
Rugsėjo 27 dieną atsinaujinę susirėmimai yra nuožmiausi Kalnų Karabache ir aplinkinėse teritorijose nuo 1994 metų, kai šis Azerbaidžano regionas buvo paliktas kontroliuoti Armėnijos palaikomoms etninių armėnų pajėgoms.
Armėnijos gynybos ministerijos atstovė Š.Stepanian informavo naujienų agentūrą „The Associated Press“, kad „palei visą fronto liniją vyksta intensyvūs susirėmimai“, ir armėnų pajėgos numušė tris lėktuvus.
Azerbaidžano gynybos ministerija nekomentavo pranešimo apie numuštus lėktuvus, tačiau nurodė, kad armėnų artilerija apšaudė civilinę teritoriją Azerbaidžane, įskaitant Tertero miestą.
Kalnų Karabacho pareigūnai pranešė netekę daugiau nei 150 karių. Tuo metu Azerbaidžano pareigūnai informacijos apie patirtus karinius nuostolius nepateikia, tik nurodė, kad žuvo 19 civilių gyventojų ir dar 55 buvo sužeisti.
Kalnų Karabachas, kuriame gyventojų daugumą sudaro etniniai armėnai, padedamas Jerevano atsiskyrė nuo Azerbaidžano per 1991–1994 metais vykusį karą. Nors 1994-aisiais buvo paskelbtos paliaubos, tarp šalių iki šiol ruseno teritorinis ginčas dėl šio regiono. Armėnų pajėgos kontroliavo ne tik patį Kalnų Karabacho regioną, bet nemažas teritorijas už oficialių jo ribų.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė kelias rezoliucijas, raginančias išvesti pajėgas iš minėtų teritorijų, tačiau armėnų pajėgos jų nepaisė.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas interviu televizijai sakė, kad pirmiausia armėnai turi atitraukti pajėgas, ir tik tada bus galima nutraukti susirėmimus.
Interviu televizijai „al Jazeera“, kurio išrašą šeštadienį paskelbė prezidentūros spaudos tarnyba, I.Alijevas kritikavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konflikto tarpininkų grupę, siekiančią padėti išspręsti ilgametį teritorinį ginčą dėl Kalnų Karabacho.
Viena iš vykstančių susirėmimų priežasčių yra ta, kad „tarpininkai nereikalauja ar nedaro spaudimo, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos būtų pradėtos įgyvendinti“, pareiškė jis.
„Mes neturime laiko laukti dar 30 metų. Konfliktas turi būti išspręstas dabar“, – nurodė I.Alijevas.
