Antrą kartą po žaibiškos Azerbaidžano operacijos kalnuotoje teritorijoje Jungtinėse Tautose susirėmė aukščiausio rango konkuruojančių valstybių diplomatai, o Vakarų šalys išreiškė nerimą.
Armėnija, kurioje tebėra gyvi prisiminimai apie masines žudynes Osmanų imperijos gyvavimo pabaigoje, kurias armėnai, Jungtinės Valstijos ir daugelis istorikų laiko genocidu, apkaltino Turkijos sąjungininką Azerbaidžaną planuojant etninį valymą.
„Po nesėkmingo bandymo užkirsti kelią genocidui Ruandoje, Jungtinėms Tautoms pavyko sukurti prevencijos mechanizmus, todėl „niekada daugiau“ tapo prasmingu pažadu“, – sakė Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas.
„Tačiau šiandien atsidūrėme ant dar vienos nesėkmės slenksčio“, – savo kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sakė jis.
Jis paragino Jungtines Tautas nedelsiant nusiųsti misiją į Kalnų Karabachą, kuri „stebėtų ir įvertintų žmogaus teisių, humanitarinę ir saugumo padėtį vietoje“.
Kai abu aukščiausio rango diplomatai ketvirtadienį dalyvavo specialioje Saugumo Tarybos sesijoje, Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Jeyhunas Bayramovas (Džeichunas Bairamovas) apkaltino Armėniją dezinformacija.
Šeštadienį J. Bayramovas taip pat kalbėjo Generalinėje Asamblėjoje ir sakė, kad Azerbaidžanas, kurio dauguma gyventojų yra musulmonai, gerbs armėnus, kurie yra krikščionys.
„Noriu pakartotinai pareikšti, kad Azerbaidžanas yra pasiryžęs reintegruoti Azerbaidžano Karabacho regiono etninius armėnus kaip lygiateisius piliečius“, – sakė J. Bayramovas.
„Mes ir toliau tvirtai tikime, kad Azerbaidžanas ir Armėnija turi istorinę galimybę užmegzti gerus kaimyninius santykius ir taikiai sugyventi greta“, – pridūrė jis.
JAV ragina užtikrinti apsaugą
Rusija, kuri po karo 2020-aisiais atsiuntė taikdarius, šeštadienį prižiūrėjo etninių armėnų kovotojų nuginklavimą.
Jei pavyktų visiškai nuginkluoti armėnų pajėgas, konfliktas, kuris periodiškai kildavo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, iš esmės baigtųsi.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), kuris vadovavo trims derybų etapams, per kuriuos buvo ieškoma diplomatinio sprendimo, paskambinęs Armėnijos ministrui pirmininkui Nikolui Pašinianui išreiškė gilų susirūpinimą dėl etninių armėnų Kalnų Karabache.
A. Blinkenas jam sakė, kad Jungtinės Valstijos ragina Azerbaidžaną „apsaugoti civilius gyventojus ir laikytis įsipareigojimų gerbti Kalnų Karabacho gyventojų žmogaus teises ir pagrindines laisves bei užtikrinti, kad jo pajėgos laikytųsi tarptautinės humanitarinės teisės“, nurodė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).
Žaibiškas Azerbaidžano puolimas, per kurį žuvo apie 200 žmonių, Armėnijoje sukėlė protestus prieš Rusiją, kuriai buvo pavesta užtikrinti paliaubas po 2020-ųjų kovų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kalbėdamas žurnalistams Jungtinėse Tautose, apkaltino Vakarų valstybes, kad jos „yra tampomos už virvučių“, siekdamos pakenkti Maskvai, tačiau taip pat sakė: „Deja, Armėnijos vadovybė kartkartėmis pati įpila alyvos į ugnį.“
S. Lavrovas atkreipė dėmesį į vieną aukšto rango Armėnijos politiką, kuris pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perdavė Kalnų Karabachą Azerbaidžanui.
„Absurdiška mus tuo kaltinti“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad tikisi, jog armėnai išliks Maskvos akiratyje ir nesudarys sąjungos su „tais, kurie veržiasi iš užsienio“.
1991 metais didžiausiame Kazachstano mieste Almatoje, tuo metu vadintame Alma Ata, pasirašytoje deklaracijoje teigiama, kad naujų nepriklausomų šalių, buvusių sovietinėmis respublikomis, sienos yra neliečiamos.
Ši deklaracija „reiškė, kad Kalnų Karabachas yra Azerbaidžano dalis – paprasta ir aišku“, sakė S. Lavrovas.
