Tikėtasi, kad Sakartvelo sostinėje Tbilisyje vykusiose derybose bus remiamasi gegužę tarpininkaujant Europos Sąjungai pasiektu Kaukazo šalių vadovų susitarimu „paspartinti diskusijas“ dėl taikos sutarties.
Armėnijos užsienio reikalų ministras Araratas Mirzojanas ir jo kolega iš Azerbaidžano Ceyhunas Bayramovas „aptarė įvairius klausimus, susijusius su abiejų šalių santykių normalizavimu“, sakoma Armėnijos URM pranešime.
A.Mirzojanas „pabrėžė Karabacho konflikto politinio sprendimo svarbą kuriant ilgalaikę taiką Kaukazo regione“ ir paragino Baku paleisti armėnų karo belaisvius, pranešė ministerija.
Penktadienį Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas išreiškė viltį, kad „pirmas ministrų susitikimas... duos rezultatų“.
Prieš Armėnijos ir Azerbaidžano diplomatijos vadovų susitikimą atmosfera buvo įtempta, abiejų šalių gynybos ministerijoms apsikeitus kaltinimais inicijavus susišaudymą prie bendros sienos.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Armėnijoje susitarimas buvo įvertintas kaip nacionalinis pažeminimas ir išprovokavo savaites trukusius antivyriausybinius protestus.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
Dėl savo invazijos į Ukrainą vis labiau izoliuojama Rusija prarado tarpininkės statusą prieš kelis dešimtmečius prasidėjusiame abiejų buvusių sovietinių respublikų teritoriniame ginče.
Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo procesui, apimančiam taikos derybas, sienų delimitaciją ir transporto jungčių atidarymą, dabar vadovauja ES.
I.Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas balandį ir gegužę buvo susitikę Briuselyje, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sakė, kad kitą jų susitikimą planuojama surengti liepą arba rugpjūtį.
