Armėnijos lyderis suabejojo Rusijos taikdarių vaidmeniu Kalnų Karabache

Armėnijos lyderis antradienį išreiškė abejonių dėl Rusijos taikdarių vaidmens Kalnų Karabache, aptardamas atsiskyrusio regiono blokadą su prezidentu Vladimiru Putinu.
Protestas Stepanakerte dėl Lačino koridoriaus blokados
Protestas Stepanakerte dėl Lačino koridoriaus blokados / „AFP“/„Scanpix“

Nuo gruodžio vidurio Azerbaidžano aktyvistai, protestuodami prieš, jų teigimu, neteisėtą kasybą, blokavo Lačino koridorių, vienintelę sausumos jungtį tarp Armėnijos ir Karabacho. Dėl blokados kalnuotame regione, kuriame gyvena apie 120 000 žmonių, trūksta maisto, vaistų ir degalų.

Baku tvirtina, kad protestai yra spontaniški, tačiau Jerevanas kaltina Azerbaidžaną, kad šis organizuoja demonstracijas, siekdamas priversti armėnus palikti ginčijamą teritoriją.

Susitikęs su V.Putinu per Sankt Peterburge vykstantį regioninį viršūnių susitikimą, Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas sakė, kad nori aptarti krizę ir galimus jos sprendimo būdus.

„Tai Rusijos taikdarių atsakomybės zona Kalnų Karabache“, – teigė N.Pašinianas.

Tačiau, priešingai nei numatyta susitarime, „Lačino koridoriaus nekontroliuoja Rusijos taikdariai“.

Azerbaidžanas ir Armėnija dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus. Naujausi mūšiai, vykę 2020 metais, nusinešė daugiau kaip 6 500 gyvybių ir baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis, pagal kurias Jerevanas atidavė dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.

Pagal šį susitarimą Maskva Karabache dislokavo taikdarių pajėgas. Nuo pat blokados pradžios Armėnija ne kartą kaltino Rusijos taikdarius, kad jie nevykdo savo misijos regione.

Kalbėdamas su žurnalistais V.Putinas sakė, kad įtampos Pietų Kaukaze sureguliavimas yra „pagrindinis klausimas“.

Anot jo, lyderiai šį klausimą pradėjo aptarinėti pirmadienio vakarą, tačiau daugiau informacijos jis nepateikė.

Sankt Peterburge surengtame regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime taip pat dalyvavo nesutaikomo Armėnijos priešininko Azerbaidžano vadovas Ilhamas Aliyevas.

Rusiją dėl karinės invazijos į Ukrainą vis labiau izoliuojant pasaulinėje politikos arenoje, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkaujant Armėnijos ir Azerbaidžano derybose.

Gruodį planuotos Jerevano ir Baku derybos Briuselyje buvo atšauktos po to, kai Azerbaidžanas apkaltino Prancūziją remiant Armėniją dešimtmečius trunkančiame konflikte.

Nepaisant to, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskambino savo kolegai iš Azerbaidžano ir paragino „leisti laisvai judėti Lačino koridoriumi“, sakoma Eliziejaus rūmų spaudos pranešime.

1991-aisiais žlugus Sovietų Sąjungai, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs