Nuo balandžio vidurio opozicinės partijos rengia mitingus, kuriuose reikalauja ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo dėl „išdavikiškų“ jo veiksmų sprendžiant teritorinį ginčą su nesutaikomu priešininku Azerbaidžanu.
Antradienio rytą šimtai opozicijos šalininkų bandė blokuoti gatves Jerevano centre, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Armėnijos policijos departamentas informavo, kad „buvo trumpam sulaikyti 286 asmenys, nepaklusę teisėtiems teisėsaugos pareigūnų reikalavimams“.
Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kariavo du kartus – 2020 metais ir praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje.
2020 metais šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.
Armėnijoje susitarimas buvo įvertintas kaip nacionalinis pažeminimas ir išprovokavo savaites trukusius antivyriausybinius protestus. Tai paskatino N.Pašinianą pernai rugsėjį sušaukti pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos laimėjo jo partija „Pilietinis susitarimas“.
Opozicinės partijos kaltina N.Pašinianą planais atiduoti Azerbaidžanui Kalnų Karabacho teritorijas, kurias tebekontroliuoja Armėnija.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.
Tarptautiniu lygiu Kalnų Karabachas pripažįstamas Azerbaidžano teritorija.