N. Pašiniano varžovo, buvusio prezidento Roberto Kočariano rinkimų blokas „Armėnija“ gavo 21,04 proc. balsų ir liko antroje vietoje, rodo rezultatai, gauti suskaičiavus balsus visose rinkimų apylinkėse.
Kad laimėtų rinkimus, partija ar blokas turi gauti mažiausiai 50 proc. ir vieną balsą.
Keliomis valandomis anksčiau, remdamasis preliminariais rezultatais, N. Pašinianas paskelbė pergalę rinkimuose, bet R. Kočariano blokas greit užginčijo rinkimų rezultatus ir pareiškė įtarimus klastojimu.
Sekmadienio rinkimuose dalyvavo rekordiškai daug politinių jėgų – keturi blokai ir 21 partija, dauguma jų – prorusiškos.
Tačiau pagrindiniais šių rinkimų varžovais buvo laikomi 46 metų N. Pašinianas ir 66 metų R. Kočarianas, kurie abu prieš rinkimus į mitingus buvo surinkę didžiules savo šalininkų minias.
„Armėnijos žmonės suteikė mūsų „Pilietiniam susitarimui“ mandatą vadovauti šaliai ir [mandatą] asmeniškai man vadovauti šaliai kaip premjerui“, – anksti pirmadienį paskelbė N. Pašinianas.
„Jau žinome, kad iškovojome įtikinamą pergalę šiuose rinkimuose ir turėsime įtikinamą daugumą parlamente“, – pridūrė jis ir paragino šalininkus pirmadienį vakare ateiti į Jerevano pagrindinę aikštę.
R. Kočariano rinkimų blokas pareiškė, kad nepripažins N. Pašiniano pareiškimo dėl pergalės, paskelbto suskaičiavus vos 30 proc. balsų.
„Šimtai signalų iš rinkimų apylinkių apie organizuotą ir planuotą klastojimą yra rimta priežastis nepasitikėti“, – sakoma bloko pareiškime. Jame nurodoma, kad blokas nepripažins rezultatų, kol nebus ištirti „pažeidimai“.
Sekmadienį vakare Generalinė prokuratūra paskelbė gavusi 319 pranešimų apie pažeidimus ir inicijavusi šešis kriminalinius tyrimus, susijusius su kyšiais rinkimų kampanijos metu.
Trečia politinė jėga
Eksprezidento Seržo Sargsiano Respublikonų partijos ir buvusio Nacionalinio saugumo tarnybos vadovo Arturo Vaneciano partijos „Tėvynė“ blokas „Turiu garbės“ sekmadienio rinkimuose gavo 5,23 proc. balsų.
Kad patektų į parlamentą, partijoms reikia surinkti ne mažiau kaip 5 proc., o blokams – 7 proc. balsų. Tačiau rinkimų kodekse numatoma, kad jei slenkstį įveikia tik dvi politinės jėgos, į parlamentą vis tiek patenka ir trečioje vietoje likusi jėga, todėl po šių rinkimų Armėnijos parlamente dirbs ir „Turiu garbės“.
Vieno svarbiausių Armėnijos verslininkų Gagiko Carukiano vadovaujama partija „Klestinti Armėnija“ sekmadienį gavo 3,96 proc. balsų. Penkerių metų kadencijai išrinktame parlamente nebus ir Edmono Marukiano partijos „Šviesi Armėnija“, surinkusios tik 1,22 proc. balsų.
Parlamente turi būti mažiausiai 101 deputatas; ankstesnės sudėties parlamente jų buvo 132. Mandatus paskirsto Centrinė rinkimų komisija.
Pagal Rinkimų kodeksą, jei kuri nors politinė jėga gauna balsų daugumą, tai kitų politinių jėgų mandatų skaičius neturi būti mažesnis nei trečdalis laimėjusios politinės jėgos mandatų skaičiaus.
Teisę formuoti vyriausybę ir kelti kandidatą į premjerus turi parlamentinė dauguma. Prezidentas iškart paskiria premjeru Nacionalinio Susirinkimo išrinktą kandidatą ir jis per 15 dienų suformuoja vyriausybę.
Priešingos nuomonės
Rinkimus atidžiai stebėjo Armėnijos sovietinių laikų šeimininkė Rusija, nesutaikomas priešininkas Azerbaidžanas ir Turkija, rėmusi Baku pernai šešias savaites trukusiame Armėnijos ir Azerbaidžano kare dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Nepaisant dusinančio karščio, rinkimuose balsavo 49,4 proc. rinkėjų, pranešė rinkimų pareigūnai. Teisę balsuoti turėjo iš viso 2,6 mln. armėnų.
Kai kurie stebėtojai sakė, kad rinkėjų aktyvumas šioje 3 mln. gyventojų turinčioje Pietų Kaukazo valstybėje buvo didesnis nei tikėtasi.
Per skaldančios retorikos temdytą rinkimų kampaniją N. Pašinianas sakė prognozuojantis, kad jo partija gaus 60 proc. balsų. Kai kurie apklausų rengėjai tokį vertinimą vadino nerealistišku.
Pasak rinkimų pareigūnų, balsavimas vyko pagal Armėnijos įstatymus.
R. Kočarianas 2008 metais ir pats buvo kaltinamas prezidento rinkimų rezultatų klastojimu savo sąjungininko naudai ir vadovavimu kruvinam protestų slopinimui.
Armėnija pelnė tarptautinės bendrijos pagyrų už pirmų laisvų ir sąžiningų rinkimų surengimą 2018-aisiais, valdant N. Pašinianui.
Jerevano gatvėse armėnai sekmadienį reiškė skirtingas nuomones apie N. Pašinianą.
Rinkėja Anahit Sargsian sakė, kad premjeras, 2018-aisiais vadovavęs taikiems protestams prieš korumpuotą elitą, nusipelno antro šanso.
Pasak jos, ji baiminasi šalį plėšusios senosios gvardijos sugrįžimo.
„Balsavau prieš senosios tvarkos sugrįžimą“, – sakė ši 63 metų moteris, anksčiau dirbusi mokytoja.
„Saugios sienos“
Vardanas Hovhanisianas sakė balsavęs už R. Kočarianą, draugu vadinantį Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.
„Balsavau už saugias sienas, solidarumą visuomenėje, mūsų karo belaisvių sugrįžimą, sužeistųjų gerovę ir stiprią armiją“, – sakė šis 41 metų rinkėjas, muzikantas.
Kritikai kaltina N. Pašinianą dėl daugelio teritorijų Kalnų Karabache ir aplink jį atidavimo Azerbaidžanui pagal karą užbaigusį, bet žeminantį paliaubų susitarimą, taip pat dėl pažadų įgyvendinti reformas netesėjimo.
N. Pašinianas sako turėjęs priimti paliaubų susitarimą, kuriam tarpininkavo Maskva, kad šalis neprarastų daugiau žmonių ir teritorijų.
Per karą žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių, rodo naujausi Armėnijos ir Azerbaidžano skaičiai.
Be R. Kočariano, kuris yra kilęs iš Kalnų Karabacho ir valdė 1998–2008 metais, kokias nors partijas rinkimuose rėmė dar du posovietinės Armėnijos lyderiai. Visi šie trys buvę lyderiai yra opozicijoje N. Pašinianui.
Per tūžmingą rinkimų kampaniją kandidatai svaidėsi įžeidimais ir grasinimais. N. Pašinianas rinkimų kampanijos mitinguose demonstruodavo plaktuką, ragindamas rinkėjus suteikti jam „geležinį mandatą“ kritikams sutriuškinti, o R. Kočarianas savo ruožtu sakė, kad būtų pasirengęs kautis su premjeru dvikovoje.
