Jau beveik mėnesį vyksta nuožmūs Armėnijos ir Azerbaidžano susirėmimai dėl Kalnų Karabacho regiono, kurį nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo kontroliuoja armėnų separatistai.
Kovos nusinešė šimtų žmonių gyvybes, o pasaulio įtakingosioms valstybėms kol kas nepavyksta įtikinti nė vienos iš konflikto šalių jas nutraukti.
Kalnų Karabacho konfliktas „ilgai neturės diplomatinio sprendimo“, vaizdo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė N.Pašinianas, kuris paragino armėnus eiti savanoriais į frontą.
„Yra pergalė ir yra pralaimėjimas, jokio vidurio nėra“, – sakė jis.
N.Pašiniano teigimu, derybos dėl Kalnų Karabacho statuso dabar yra beprasmės. Armėnijos premjeras taip pat apkaltino Azerbaidžaną nenoru leistis į kompromisus.
Tuo metu Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo patarėjas Hikmetas Hajiyevas pareiškime nurodė, jog N.Pašiniano komentarai „dar kartą parodo, kad Armėnija visai nesuinteresuota taikiu konflikto išsprendimu“.
Sulaužytos paliaubos
Azerbaidžanas ir Kalnų Karabachą kontroliuojantys armėnų separatistai į konfliktą dėl šios kalnuotos provincijos yra įsitraukę nuo 10-ojo dešimtmečio karo, pareikalavusio apie 30 tūkst. gyvybių.
I.Aliyevas yra sakęs, kad paliaubos įmanomos tik tuo atveju, jeigu Armėnijos pajėgos pasitrauks iš Kalnų Karabacho ir visų užimtų aplinkinių Azerbaidžano regionų.
Tuo metu N.Pašinianas ne kartą ragino tarptautinę bendruomenę pripažinti Kalnų Karabachą tvirtindamas, kad ten gyvenantys armėnai nebus saugūs, jeigu regioną valdys Azerbaidžanas.
Jo komentarai pasirodė pasaulio galioms siekiant stabdyti kovas dėl Kalnų Karabacho ir Rusijai trečiadienį surengus atskiras derybas su Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrais.
Be to, azerbaidžaniečių užsienio reikalų ministras Ceyhunas Bayramovas ir jo kolega armėnas Zograbas Mnacakianas penktadienį Vašingtone turi atskirai susitikti su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo. Armėnija ir Azerbaidžanas atmetė trišalio susitikimo galimybę.
Anksčiau šį mėnesį Maskvoje po 11 valandų trukusių derybų buvo susitarta dėl paliaubų, bet susitarimas nepadarė beveik jokio poveikio kovoms.
Šeštadienį pasiektas antras susitarimas dėl ugnies nutraukimo kone iškart žlugo.
Jerevanas sako, kad per suintensyvėjusias kovas žuvo daugiau nei 800 armėnų karių ir 36 civiliai.
Baku pranešė apie 63 žuvusius civilius, bet kol kas nepaskelbė žuvusių karių skaičiaus.
Analitikai sako, kad nors Azerbaidžanas pasiekė karinių laimėjimų, jis negalės vien karinėmis priemonėmis pakeisti konflikto eigos.
„Nelauksime“
Kovoms nerimstant, Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė, kad jos armija „kontroliuoja operatyvinę padėtį palei visą fronto liniją“.
N.Pašinianas sakė, kad Azerbaidžanas į konfliktą meta savo „paskutinius išteklius“, nors pripažino, kad šios angliavandenilių turtingos valstybės ištekliai „yra dideli“.
„Mūsų didvyriai padarys jiems neatitaisomų nuostolių“, – pareiškė jis.
Tuo tarpu nesisklaido nuogąstavimai, kad šis konfliktas gali išsiplėsti. NATO narė Turkija tvirtai remia savo sąjungininką Azerbaidžaną, nors atmeta teiginius, kad nusiuntė šiai šaliai į pagalbą savo kariškių ir Sirijos kovotojų.
Trečiadienį lankydamasis NATO būstinėje Briuselyje Armėnijos prezidentas Armenas Sargsianas apkaltino Turkiją palaikant Azerbaidžaną politiškai ir diplomatiškai, taip pat – stipriai remiant jį karinėmis priemonėmis.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas apie šiuos įtarimus nekalbėjo ir vietoje to paragino konflikto šalis „elgtis santūriai, laikytis ugnies nutraukimo ir deeskaluoti“ padėtį.
Azerbaidžano pasiuntinys Jungtinėse Tautose Ženevoje Vaqifas Sadiqovas žurnalistams sakė, jog jo šalis yra pasirengusi sustabdyti kovas su sąlyga, kad armėnų pajėgos pasitrauks iš Azerbaidžano teritorijos.
„Turime suprasti ir žvelgti realistiškai: nelauksime dar 30 metų, kad tai nutiktų“, – sakė jis.
