Praėjusį mėnesį Pchenjanui išbandžius dvi tarpžemynines balistines raketas (ICBM), ekspertų teigimu, galinčias pasiekti ir JAV teritoriją, pastarosios šalies prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad atakos atveju Vašingtonas atsakytų Pchenjanui „ugnimi bei įniršiu“.
Pchenjano lyderis savo ruožtu atsakė, kad rengia planus paleisti raketų link Guamo, JAV teritorijos Ramiajame vandenyne, kur įsikūrusios strategiškai svarbios amerikiečių karinės bazės.
Visgi šią savaitę Kim Jong Unas atidėjo šiuos planus, bet perspėjo, kad gali juos įgyvendinti – priklausomai nuo kito Vašingtono žingsnio.
Todėl Šiaurės Korėjos reakcija į pirmadienį prasidedančias pratybas „Laisvės sargybinis Ulči“ („Ulchi Freedom Guardian“, UFG) bus itin svarbi prognozuojant tolesnius įvykius.
Šiose kasmetinėse gynybinėse pratybose dalyvaus apie 50 tūkst. Pietų Korėjos ir 17,5 tūkst. amerikiečių karių, penktadienį pranešė Pietų Korėjos gynybos ministerija. Šios pratybos pavadintos vieno generolo, apgynusio senovės Korėjos karalystę nuo kinų įsibrovėlių, garbei.
Tačiau Pchenjanas šias pratybas laiko provokacine įsiveržimo į jo teritoriją repeticija. Kasmet Šiaurės Korėjos režimas savo pietinei kaimynei grasina atsakomaisiais kariniais veiksmais.
Šiaurės Korėja nurodė, kad raketų Guamo link ji gali paleisti, jei Vašingtonas imtųsi „neatsakingų veiksmų“, o analitikai tvirtina, kad šios pratybos tokio žingsnio tikimybę gali padidinti.
„Nerimauju, kad ji (Šiaurės Korėja) gali įgyvendinti šį planą, kai prasidės bendros pratybos“, – pareiškė Jamesas Actonas, Carnegy fondo už tarptautinę taiką Branduolinės politikos programos direktorius.
„Įvaryti pleištą“
Šiaurės Korėja nuolat ragina nutraukti bendras Seulo ir Vašingtono pratybas, o mainais už tai žada įšaldyti savo branduolinę ir raketų programas.
Masačusetso technologijų instituto docentas, branduolinės strategijos specialistas Vipinas Narangas perspėjo, kad patikėjus Pchenjano pažadais vėl gali kilti panašių padarinių.
Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje sąjungininkės buvo sutikusios atšaukti pratybas, kurios tada vadinosi „Komandos dvasia“ (Team Spirit), tikėdamosis, kad Pchenjanas leis apžiūrėti savo slaptus branduolinių ginklų objektus. Vis dėlto kiek vėliau Šiaurės Korėja atsisakė šio sandorio ir toliau tobulino savo ginkluotę.
Masačusetso technologijų instituto docentas, branduolinės strategijos specialistas Vipinas Narangas perspėjo, kad patikėjus Pchenjano pažadais vėl gali kilti panašių padarinių.
„Atšaukus jas būtų pasiduota didžiuliam Šiaurės Korėjos tikslui sukiršinti sąjungininkes ir įvaryti pleištą tarp Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Kad tos pratybos įvyktų, svarbu ir Pietų Korėjos prezidentui Moon Jae-inui, pažadėjusiam „bet kokia kaina užkirsti kelią karui“ , sakė Seule įsikūrusio Asano politikos studijų instituto analitikas Choi Kangas.
„Seulas sakys, kad dėl dabartinės įtampos reikia dar stipresnio aljanso ir glaudesnio karinio bendradarbiavimo“, – pridūrė analitikas.
Tačiau Valstybės departamentas nedetalizavo, ar siekiant sušvelninti tvyrančią įtampą bus sumažinti UFG mastai.
JAV Valstybės departamentas šią savaitę patikino, kad kompiuterizuotos pratybos UFG, rengiamos nuo 1976-ųjų, vyks kaip planuota.
Tačiau Valstybės departamentas nedetalizavo, ar siekiant sušvelninti tvyrančią įtampą bus sumažinti UFG mastai.
Šiemet pratybose dalyvaus keliais tūkstančiais mažiau JAV karių nei pernai. Remiantis Pietų Korėjos gynybos ministerijos duomenimis, pernai jų buvo 25 000.
Sąjungininkės galėtų pasiųsti Pchenjanui taikos ženklą – per šias pratybas nenaudoti JAV strateginių bombonešių arba lėktuvnešių, sakė Koo Kab-woo iš Seule veikiančio Šiaurės Korėjos studijų universiteto.
Bombonešiai B-1B
Virš Korėjos pusiasalio per bendras pratybas dažnai praskrenda bombonešiai B-1B iš JAV Andersono oro pajėgų bazės Guame. Toks Vašingtono „viso karinių galimybių spektro“ demonstravimas nuolat pykdo Pchenjaną.
Kai Kim Jong Unas pranešė atidedantis planus dėl raketų paleidimo Guamo link, jis perspėjo JAV baigti savo „arogantiškas provokacijas“ ir piktinosi „didžiulės branduolinės strateginės įrangos“ gabenimu į regioną.
J.Actono teigimu, idealiu atveju abi pusės galėtų susitarti, kad Šiaurės Korėja nevykdys savo raketų bandymų virš Pietų Korėjos ir Japonijos teritorijų – tada Pchenjano raketos nepriartėtų Guamo link. JAV savo ruožtu galėtų pažadėti tam tikru atstumu nuo Šiaurės Korėjos neberengti savo strateginių bombonešių mokomųjų skrydžių, mano jis.
Tuo tarpu V.Narangas teigė, kad Pchenjanas vis dar gali būti linkęs į taikų sprendimą.
Bet kokios derybos dėl taikaus susitarimo, kad būtų sumažintas B-1B skrydžių dažnis ir atstumai, „nebūtinai privalo būti visiškai vieši ir galėtų vykti užkulisiuose“, teigė jis.
„Mano nuomone, pagrįstai galima manyti, kad tai gali kažkur nuvesti“, – pridūrė branduolinės strategijos specialistas.
