ES šalys bloko šiaurėje ir rytuose visada būrėsi aplink savotišką jų globėją Jungtinę Karalystę. O dabar, artėjant „Brexit“, buria naujas koalicijas – kad pristabdytų Berlyno ir Paryžiaus planus paskubinti Bendrijos narių integraciją.
Vienam tokių šiaurinių aljansų, prie kurio priskiriama ir Lietuva, vadovauja Nyderlandai, kurie nepritaria Prancūzijos valdžios idėjoms dėl didesnio dalinimosi rizika euro zonoje.
Aštuonių šalių koaliciją sudaro Nyderlandai, Airija, Švedija, Danija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva.
Ši koalicija pastarosiomis savaitėmis jau leido apie save išgirsti frankogermaniškajai porelei – beje, kaip ir Višegrado ketvertas Centrinėje Europoje, kuris priešinasi Berlyno pastangoms pasiekti, kad Bendrijos narės priimtų daugiau pabėgėlių, ir susieti ES fondų lėšų skyrimą su teisės viršenybės principų laikymusi šalyse.
Abiejų grupuočių iškilimas ir jų keliamas triukšmas yra naujo, nestabilaus galių balanso Europoje simptomas.
ES stabilumą pastaraisiais metais drebino ir britų apsisprendimas palikti ES, ir dešimtys jaunatviškojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymų dėl reformų, ir sąlyginis Vokietijos kanclerės Angelos Merkel silpnumas.
M.Rutte veikia aktyviai
Pirmiausia – šiaurinis aljansas. Tokios šalys kaip Švedija, Airija, Estija ar Bulgarija anksčiau į Jungtinę Karalystę žvelgė kaip į vyresniąją seserį – laisvosios prekybos, liberalios ekonomikos, mokesčių politikos suverenumo ir saugumo, ypač kalbant apie santykius su Rusija, klausimais.
Dabar šios valstybės pačios jaučia skausmą dėl artėjančio „Brexit“ ir bando ieškoti būdų išryškinti savo poziciją.
„Mes esame „Brexit“ našlaičiai“, – pripažino Švedijos diplomatas, paklaustas, kodėl socialdemokratų valdoma jo šalis prisijungė prie aštuonių šalių laiško dėl euro zonos ateities, nors net nėra įsivedusi euro.
„Iki šiol Jungtinė Karalystė buvo pagrindinė jėga tarp devynių euro zonai nepriklausančių šalių, kovojančių už tai, kad jų interesų nemindytų Eurogrupė. Dabar turime ieškoti naujų sąjungininkų“, – pridūrė švedas.
Aštuonių šalių koaliciją sudaro Nyderlandai, Airija, Švedija, Danija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva. Jos rėmėjai aljansą vadina XXI amžiaus Hanzos sąjunga, o Briuselio šmaikštuoliai – „Marku Rutte ir septyniais nykštukais“.
M.Rutte patarėjų teigimu, Nyderlandų premjeras, anksčiau šalindavęsis Europos reikalų, dabar nusprendė veikti kur kas aktyviau – juk panašiai mąstančių britų Bendrijoje greitai nebeliks.
Pagrindinis M.Rutte rūpestis – kad pietinės ir rytinės ES narės nelandžiotų po Nyderlandų mokesčių mokėtojų kišenes. Jis nori efektyvesnės, lankstesnės Bendrijos ir siekia, kad po „Brexit“ ES sumažintų išlaidas.
Be to, jis atmeta E.Macrono pasiūlymus dėl euro zonos biudžeto, bendro finansų ministro ir pinigų sąjungos stiprinimo. Anot M.Rutte, euro zonos narės turėtų skirti didesnį dėmesį rinkai draugiškos reformoms ir taip didinti konkurencingumą.
Vidurio Europos ketvertas
Gerokai anksčiau, maždaug prieš trejus metus, galvą pradėjo kelti Višegrado ketvertas, kurį sudaro keturios Vidurio Europos valstybės – Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija.
Šis ketvertukas suvienijo jėgas, kad apsigintų nuo Europos Komisijos planų privaloma tvarka padalinti pabėgėlius po visas ES šalis. Be to, šalys nori ir toliau milijardų eurų iš ES struktūrinių fondų.
Galiausiai Lenkija ir Vengrija Višegrado ketvertu naudojasi kaip skydu Briuselio priekaištams dėl teisės viršenybės principo pažeidinėjimų abiejose šalyse. Tiek Viktoro Orbano Budapeštas, tiek Jaroslawo Kaczynskio Varšuva dabar neprimena demokratinių valstybių sostinių.
V4 bando plėsti įtaką tiesdamas ranką Rumunijai, Bulgarijai, Baltijos šalims. Čia tikriausiai galima kalbėti apie 2016-aisiais pradėtą Trijų jūrų iniciatyvą.
Jos tikslas – derinti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos, Austrijos, Kroatijos, Vengrijos ir Rumunijos interesus ES formate.
E.Macronas žvalgosi po Europą
Nei viena, nei kita koalicija nėra ypatingai tvirta ar, jei kalbėtume apie požiūrį į ES integraciją, nuosekli.
Šiauriečiams gal ir priimtina M.Rutte retorika dėl liberalios ekonominės politikos, bet kelios šalys kaip tik pritaria E.Macronui dėl griežtesnio ES komandiruočių tvarkos reguliavimo – jos irgi mano, kad rytų europiečiai piktnaudžiauja dirbtinai mažais atlyginimais.
Pats E.Macronas, skirtingai nei ankstesni Prancūzijos prezidentai, rytinei Europos daliai jautę panieką, tiesia tiltus į šį regioną. Jo rėmėjai naršo po žemyną ieškodami sąjungininkų savo centristinei partijai „Respublika, pirmyn!“ prieš kitų metų Europos Parlamento rinkimus.
Tokie manevrai gali nulemti naujų koalicijų iškilimą, jei senosios ES šalių partijų šeimos ir toliau svyruos tiek prieš centristus, tiek prieš populistus.
„Nežiūriu į dideles ir mažas šalis nares, senas ir naujas nares, neperžengiamus plyšius tarp Šiaurės ir pietų. Kasdienė europinių derybų realybė rodo, kad interesai dažniau sutampa nei išsiskiria“, – praėjusią savaitę paskelbta interviu sakė E.Macronas.
