Po pirmadienio vizito Ukrainoje, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, J.Bidenas vėlai vakare atvyko į Varšuvą, kur jo misija bus stiprinti Vakarų vienybę, Ukrainai ir Rusijai rengiantis pradėti pavasario puolimus. Per šį karą – didžiausią Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo – jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo nuniokota Ukrainos infrastruktūra, nukentėjo pasaulinė ekonomika.
„Maniau, kad labai svarbu, jog nekiltų jokių abejonių, jokių abejonių dėl JAV paramos Ukrainai šiame kare“, – pirmadienį Kyjive stovėdamas šalia ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio sakė J.Bidenas.
Antradienį Lenkijoje JAV lyderis turi susitikti su prezidentu Andrzejumi Duda ir pasakyti kalbą Varšuvos karalių pilies sode. J.Bidenas turi akcentuoti Lenkijos ir kitų sąjungininkių pastarųjų vienų metų įsipareigojimus Ukrainai.
Trečiadienį J.Bidenas konsultuosis su A.Duda ir kitais Bukarešto devyneto – rytinių NATO narių – lyderiais.
Kaip sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, J.Bidenas savo kalboje Varšuvoje pabrėš, jog tuomet, kai pradėjo invaziją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suklydo manydamas, kad „Ukraina susigūš, o Vakarai bus susiskaldę“.
„Jis sulaukė priešingo“ rezultato, pridūrė J.Sullivanas.
Nors J.Bidenas savo kelione Europoje nori pasinaudoti kaip proga patikinti Ukrainą ir sąjungininkes, Baltieji rūmai taip pat pabrėžia, kad kol kas nematyti karo pabaigos artimiausiu metu ir kad padėtis Ukrainoje tampa vis sudėtingesnė.
Sekmadienį administracija paskelbė turinti naujos žvalgybinės informacijos, rodančios, kad Kinija, kuri kol kas laikėsi karo nuošalyje, dabar svarsto galimybes padėti Maskvai letalia ginkluote. Valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad tai būtų „rimta problema“.
J.Bidenas ir V.Zelenskis aptarė pajėgumus, kurių Ukrainai reikia „norint pasiekti sėkmę mūšio lauke“ ateinančiais mėnesiais, sakė J.Sullivanas. V.Zelenskis spaudžia JAV ir sąjungininkes Europoje atsiųsti naikintuvų ir ilgo nuotolio raketų sistemų, bet J.Bidenas kol kas nesutiko to padaryti. J.Sullivanas atsisakė komentuoti, ar per lyderių derybas buvo pasistūmėta šiuo klausimu.
Artėjančios karo Ukrainoje metinės yra svarbus momentas J.Bidenui, norinčiam stiprinti Europos vienybę ir pakartoti, kad V. Putino invazija yra ataka prieš tarptautinę tvarką, susiklosčiusią po Antrojo pasaulinio karo. Baltieji rūmai tikisi, kad prezidento vizitas Kyjive ir Varšuvoje padės stiprinti Amerikos ir pasaulio ryžtą.
Kyjive J.Bidenas atmetė mintį, kad Amerikos parama mažėja.
„Kad ir kaip nesutartume savo Kongrese kai kuriais klausimais, reikšmingai sutariama dėl paramos Ukrainai, – sakė jis. – Kalbama ne tik apie laisvę Ukrainoje… Kalbama apie visos demokratijos laisvę.“
Kai kurie įtakingi JAV respublikonai sako, kad dabar J.Bidenui ir kitiems JAV pareigūnams kaip niekad svarbu išaiškinti, kodėl svarbu toliau remti Ukrainą.
Prieš vizitą Baltieji rūmai atkreipė dėmesį į Lenkijos pastangas padėti Ukrainai. Nuo karo pradžios Lenkijoje apsigyveno daugiau kaip 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, o dar milijonai per Lenkiją vyko į kitas šalis. Lenkija taip pat suteikė Ukrainai 3,8 mlrd. dolerių (3,56 mlrd. eurų) vertės karinės ir humanitarinės pagalbos, nurodė Baltieji rūmai.
Pernai vasarą J.Bideno administracija paskelbė, kad Lenkijoje laikys nuolatinę amerikiečių įgulą, taip sukurdama atramos tašką NATO rytiniame sparne.
Antrą kartą per mažiau nei metus J.Bidenas Varšuvoje pasakys svarbią kalbą apie Rusijos invaziją. Pernai kovą, kelios savaitės nuo karo pradžios, jis Varšuvos karalių pilyje įtaigiai pasmerkė V. Putiną.
A.Duda sakė, kad J.Bidenas apsilankymu Lenkijoje artėjant karo metinėms pasiunčia svarbią žinią apie JAV įsipareigojimą dėl Europos saugumo.
„Varšuvoje prezidentas pasakys labai svarbią kalbą, tokią, kokios laukia didelė pasaulio dalis, jei ne visas pasaulis“, – pridūrė A.Duda.
