Ankstesnę dieną Vašingtonas ir Pchenjanas paskelbė, kad ruošiasi tęsti įstrigusias branduolines derybas.
Pasak analitikų, Pchenjanas, siekdamas išlaikyti spaudimą derybų partneriams, dažnai derina diplomatines iniciatyvas su kariniais žingsniais ir galimai mano, kad ši ginklų sistema suteikia jam daugiau svertų.
Jeigu Šiaurės Korėja pasigamintų patikimai veikiančių iš povandeninio laivo paleidžiamų balistinių raketų sistemų, šios šalies arsenalas pasiektų naują lygmenį. Pchenjanui atsivertų galimybė dislokuoti branduolinius užtaisus toli už Korėjos pusiasalio ribų ir prireikus surengti atsakomąjį smūgį, jeigu būtų atakuotos jo karinės bazės.
Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) nurodė užfiksavęs ankstų trečiadienį rytų kryptimi paleistą balistinę raketą, kuri nuskriejo apie 450 km ir buvo pasiekusi 910 km aukštį.
Pasak JCS, Pchenjanas „veikiausiai [išbandė] vieną iš „Pukkuksong“ modelių“ – Šiaurės Korėjos sukurtą iš povandeninio laivo paleidžiamą balistinę raketą (SLBM).
„Tokie įtampą keliantys Šiaurės Korėjos veiksmai nepadeda pastangoms sumažinti įtampą Korėjos pusiasalyje, mes raginame ją nedelsiant liautis“, – priduriama JCS pranešime.
2016 metų rugpjūtį Šiaurės Korėja sėkmingai išbandė raketą „Pukkuksong-1“, dar vadinamą KN-11, kuri nuskriejo apie 500 kilometrų.
Jungtinės Valstijos nurodė stebinčios situaciją Korėjos pusiasalyje.
Vienas iš sviedinių nukrito į Japonijos išskirtinės ekonominės zonos – 200 km pločio juostos aplink šalies teritoriją – vandenis, pareiškė Tokijas.
„Balistinių raketų leidimas pažeidžia JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, ir mes griežtai protestuojame bei smerkiame [bandymą]", – žurnalistams sakė Japonijos premjeras Shinzo Abe.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos draudžia Šiaurės Korėjai bandyti balistines raketas.
„Derybų pozicija“
Išvakarėse Šiaurės Korėjos užsienio reikalų viceministrė Choe Son Hui pareiškė, kad Pchenjanas sutarė su Vašingtonu vėliau šią savaitę surengti darbinio lygio derybas.
Abi šalys susitarė dėl „preliminaraus kontakto“ spalio 4 dieną ir darbinių derybų spalio 5-ąją, sakoma viceministrės pareiškime, kurį paskelbė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
JAV Valstybės departamento atstovė Morgan Ortagus vėliau patvirtino, kad šios derybos įvyks „per ateinančią savaitę“.
„Atrodo, kad Šiaurės Korėja nori gana aiškiai pademonstruoti savo derybų poziciją dar prieš joms prasidedant“, – trečiadienį po naujausio raketų paleidimo sakė Vašingtone veikiančio Nacionalinių interesų centro ekspertas Harry Kazianis.
„Pchenjanas, regis, nusiteikęs spausti Vašingtoną atsisakyti ankstesnių reikalavimų dėl visiškos denuklearizacijos už tai, kas tėra pažadai sušvelninti sankcijas“, – pridūrė jis.
Tai ne pirmas kartas, kai Šiaurės Korėja po pasiūlymo derėtis surengė ginklų bandymą.
Praėjusį mėnesį, kelios valandos po Choe Son Hui pareiškimo, kad Šiaurės Korėja nori tęsti darbines derybas su JAV, Pchenjanas išmėgino naują „itin didelės raketų salvinės ugnies“ sistemą.
Pchenjano ir Vašingtono derybos yra patekusios į aklavietę nuo vasario, kai žlugo Vietname surengtas antrasis JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimas. Jis buvo nutrauktas lyderiams nesutarus, ko pinigų stokojanti Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
Birželio pabaigoje JAV ir Šiaurės Korėjos lyderiai surengė trumpą susitikimą Korėjos pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje ir sutarė atnaujinti darbinio lygio derybas denuklearizacijos klausimu. Tačiau Šiaurės Korėjai supykus dėl JAV atsisakymo atšaukti bendras karines pratybas su Pietų Korėja procesas įstrigo.
Po pastarojo susitikimo Pchenjanas surengė kelis ginklų bandymus, bet D.Trumpas jų nesureikšmino ir tvirtino, kad jo asmeniniai santykiai su Kim Jong Unu tebėra geri.
Įtampa pastebimai atslūgo, kai D.Trumpas praėjusį mėnesį atleido iš pareigų griežtos pozicijos Pchenjano atžvilgiu besilaikiusį savo patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną. Šiaurės Korėja nekart yra jį pavadinusi „karo kurstytoju“.
