PiS vyriausybė ėmėsi tam tikrų prieštaringai vertinamų teismų reformų, kurios papiktino ES, nes, pasak Briuselio, kelia grėsmę teismų nepriklausomumui, teisinės valstybės principui ir, galiausiai, demokratijai.
Vėliau Varšuva atsisakė kai kurių iš teisės aktų, kurie sulaukė prieštaringų vertinimų, tačiau opozicija ir toliau nerimauja dėl įtampos PiS vyriausybės ir Briuselio santykiuose, kuri, anot jų, gali atverti kelią „Polexit“ – Lenkijos pasitraukimui iš Europos bloko.
„Arba mes turime stiprią, klestinčią ir demokratišką Lenkiją stiprioje Europoje, arba turime tai, kas yra šiandien – partinę valstybę, judančią link pasitraukimo iš Europos Sąjungos“, – pareiškė Grzegorzas Schetyna, vadovaujantis Piliečių platformai (PO) – didžiausiai iš penkių opozicinių partijų, kurios susibūrė į Europos koaliciją (KE).
„Arba tai Lenkija, kuri yra viena iš Vakarų lyderių, arba Lenkija, slenkanti į Rytus“, – pareiškė jis Varšuvoje įvykusiame suvažiavime, kuriame buvo paskelbta apie koalicijos rinkimų kampanijos pradžią.
Absoliuti dauguma lenkų – beveik 90 proc. – palaiko narystę Europos Sąjungoje.
Nors PiS Lenkijos piliečių niekada atvirai neragino trauktis iš ES, partija siekia, kad Europos blokas taptų labiau decentralizuotas.
Gegužės pabaigoje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai taps išbandymu visoms ES vyriausybėms ir visų pirma Lenkijai, kurioje vėliau šiais metais įvyks visuotiniai rinkimai.
Penktadienį paskelbti vienos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai parodė, jog rinkėjai labiausiai palaiko PiS, už kurią pasisakė 39 proc. apklaustųjų, o Europos koalicija pelnė 36,5 proc. rinkėjų paramą.
