Katalonijos vyriausybė pažadėjo, kad plebiscitas dėl šio turtingo šiaurės rytinio regiono nepriklausomybės įvyks sekmadienį, nors Madridas stengiasi visomis priemonėmis užkirsti tam kelią. Šalies teismai jau pripažino, kad toks balsavimas prieštarauja Ispanijos konstitucijai.
Dėl to kilo viena didžiausių Ispanijos politinių krizių per pastaruosius keturis dešimtmečius nuo diktatoriaus Francisco Franco mirties. Referendumas smarkiai suskaldė Kataloniją, kur gyvena apie 7,5 mln. žmonių ir kur sukuriama apie penktadalį visos šalies ekonomikos.
Katalonijos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį nurodė policijai neleisti naudoti visuomeninių pastatų ir vietų balsavimui „rengti ir organizuoti“. Šis nurodymas galioja Ispanijos nacionalinei policijai, Civilinės gvardijos pajėgoms bei Katalonijos regioninei policijai, vadinamai „Mossos d'Esquadra“.
Ankstesnę dieną Katalonijos generalinis prokuroras liepė vietos policijos pajėgoms uždaryti pastatus, kuriuose turėtų būti įkurtos balsavimo apylinkės.
Generalinis prokuroras taip pat nurodė policijai referendumo dieną į gatves pasiųsti daugiau pareigūnų, kad jie neleistų žmonėms balsuoti.
„Nepageidaujamos pasekmės“
Tačiau toks žingsnis „gali sukelti nepageidaujamų pasekmių“, socialiniame tinkle „Twitter“ trečiadienį perspėjo „Mossos d'Esquadra“ atstovai.
„Tos pasekmės susijusios su viešuoju saugumu ir numatoma rizika, kad tai gali išprovokuoti viešosios tvarkos pažeidimų“, – priduriama pranešime.
Policija: „Tos pasekmės susijusios su viešuoju saugumu ir numatoma rizika, kad tai gali išprovokuoti viešosios tvarkos pažeidimų.“
Katalonijos parlamentas pareiškė, kad ruošiasi atidaryti apie 2 700 rinkimų apylinkių, kaip ir per regiono valdžios rinkimus 2015-aisiais.
Katalonijos organizuojamas referendumas dėl regiono atsiskyrimo nuo Ispanijos daro didžiulį spaudimą 16 800 regiono policijos pareigūnų, kurie jaučiasi susaistyti priesaikos šalies konstitucijai, tačiau nenori išduoti lojalumo vietos lyderiams, siekiantiems įkurti naują Europos valstybę.
Dėl šios priežasties centrinė Ispanijos vyriausybė prieš referendumą į Kataloniją atsiuntė apie 10 tūkst. papildomų policijos pareigūnų, informavo populiarus dienraštis „El Pais“.
„Veikiausiai jie neleis žmonėms balsuoti didžiuosiuose miestuose“, todėl smarkiai sumažės rinkėjų skaičius, ir plebiscito legitimumas bus itin mažas, pareiškė vienas teismo šaltinis.
Protestai
Ispanijos teisėjų asociacijos „Jueces para la Democracia“ (Teisėjai už demokratiją) atstovas Ignacio Gonzalezas sakė, jog „įmanoma“, kad policija uždarys balsavimo apylinkes.
„Problema yra neramumai, kuriuos tai gali išprovokuoti“, – teigė jis naujienų agentūrai AFP.
Moksleivis: „Galvojame užimti savo mokyklą, nes sekmadienį ten turi balsuoti žmonės.“
Trečiadienį prieš centrinės valdžios priemones, nukreiptas į referendumą, protestavo mokyklų moksleiviai. Ketvirtadienį demonstraciją planuoja universitetų studentai.
„Galvojame užimti savo mokyklą, nes sekmadienį ten turi balsuoti žmonės“, – AFP sakė vienos mokyklos moksleivis.
Tuo tarpu ūkininkų susivienijimas „La Assemblea de Payeses“ ragino savo narius balsavimo apylinkes saugoti traktoriais.
„Prašome taikiai pastatyti traktorius prie balsavimo apylinkių, o jei jie bandys jas uždaryti, sutrukdyti jiems arba padaryti, kad jiems būtų kuo sunkiau“, – sakė vienas iš susivienijimo narių Gerardas Batalla.
„Tiesiog juos ten palikite ir daugiau nieko nedarykite“, – pridūrė jis.
67 metų knygyno darbuotoja Marga Millet sakė planuojanti eiti į balsavimą, nepaisydama pareigūnų bandymų užkirsti kelią sekmadienio plebiscitui.
„Kai matai visą tą čia atsiųstą policiją, sraigtasparnius, nuolat skraidančius virš galvos, būna šiek tiek baisu“, – teigė ji.
„Beprecedentis istorinis momentas“
Ispanijos premjero Mariano Rajoy konservatyvi vyriausybė sulaukia vis daugiau kritikos dėl to, kaip reaguoja į susidariusią krizę.
Itin griežtame straipsnyje dienraštis „El Pais“ pasmerkė „vyriausybės nebuvimą“ ir „nerimą keliantį, neadekvatų ir su neatsakingumui besiribojantį“ požiūrį.
Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria kaltino katalonų separatistus bandant nutraukti ilgus „metus demokratiško stabilumo, už kurį kovojo mūsų tėvai“.
„Kasdien aiškinti, ką daro, kokių priemonių imasi ir kokių – ruošiasi imtis, turi ne prokuroras, o vyriausybė“, – sakoma tame straipsnyje.
Ispanijos vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria kaltino katalonų separatistus bandant nutraukti ilgus „metus demokratiško stabilumo, už kurį kovojo mūsų tėvai“.
„Galbūt gyvename beprecedenčiu istoriniu momentu, nes tam tikri separatistai nusprendė paneigti šimtmečius bendros istorijos su ispanais“, – sakė ji parlamentarams.
Visuomenės apklausos rodo, kad katalonai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas. Tačiau dauguma nori referendumo, kad šis klausimas būtų išspręstas.
