Šią savaitę pasibaigus terminui, iki kurio turėjo būti paskelbtos rinkimuose dalyvausiančios koalicijos, paaiškėjo, kad už Katalonijos nepriklausomybę pasisakančios partijos varžysis atskirai. Tai gali sužlugdyti atstatydinto regiono lyderio C.Puigdemont'o šansus sugrįžti į valdžią.
Šiuo metu Belgijoje esantis ir tokiu būdu arešto Ispanijoje bandantis išvengti C.Puigdemont'as ne kartą teigė, kad separatistų partijos turėtų kandidatuoti vienu sąrašu.
Buvęs lyderis sakė esąs pasiryžęs prisijungti prie už nepriklausomybę pasisakančių partijų koalicijos. Taip jis prieštarauja ankstesniems savo teiginiams, kad neketina dalyvauti rinkimuose.
Vis dėlto paaiškėjo, kad C.Puigdemont'as nesugebėjo įtikinti buvusių partnerių iš Katalonijos respublikos kairiųjų (ERC) partijos, kuri šiuo metu pirmauja apklausose.
Analitikai tikina, kad, sudariusi sąjungą su C.Puigdemont'o vadovaujama centro dešiniųjų Katalonijos Europos demokratijų partija (PDeCAT), ERC daugiau prarastų, nei išloštų.
„ERC nenori bendro sąrašo ir tai yra logiška“, – sakė politikos konsultantas Nacho Corredoras ir pridūrė, kad atnaujinta koalicija būtų naudinga tik PDeCAT, kuri šiuo metu apklausose užima ketvirtą vietą.
Neišvengiamas pralaimėjimas?
Neaišku, ar jungtinė separatistų platforma būtų padidinusi partijų šansus nugalėti – aljansai gali ir pritraukti, ir atstumti rinkėjus.
Neaišku, ar jungtinė separatistų platforma būtų padėjusi partijų šansus nugalėti – aljansai gali ir pritraukti, ir atstumti rinkėjus.
Pavyzdžiui, kairiųjų rėmėjai gali nenorėti balsuoti už sąrašą, kuriam priklauso dešinieji, ir atvirkščiai.
„Bendras sąrašas nesuveikė“, – teigė politikos mokslų profesorius iš Madrido Carloso III universiteto Pablo Simonas, omeny turėdamas 2015-ųjų regioninius Katalonijos rinkimus. Juose bendras PDeCAT ir ERC sąrašas parlamente gavo mažiau vietų nei ankstesniuose rinkimuose atskirai dalyvavusios partijos kartu sudėjus.
Vadinasi, C.Puigdemont'ui lieka vienintelė išeitis: vesti partiją į žeminantį pralaimėjimą arba visiškai atsisakyti idėjos dalyvauti rinkimuose.
Katalonų laikraščio „La Vanguardia“ apklausos duomenimis, ERC pirmauja, tačiau nėra garantijų, kad rinkimuose užsitikrins absoliučią daugumą.
Prieš nepriklausomybę pasisakančios partijos liberalai „Ciudadanos“ ir Katalonijos socialistai apklausose užima antrą ir trečią vietas. Abi partijos lenkia C.Puigdemont'o PDeCAT.
Kitos apklausos prognozuoja, kad daugumą, kaip ir 2015-aisiais, gaus už nepriklausomybę pasisakančios partijos.
Lūžio taškas
Vienos Katalonijos ir Ispanijos rėmėjai gruodžio rinkimus vertina kaip potencialų lūžio tašką.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy trečiadienį sakė besitikintis, kad balsavimas žymės „naują ramybės, saugumo ir užtikrintumo pradžią“. Jis paragino Katalonijos žmones suvokti rinkimų svarbą ir „masiškai balsuoti“.
Tradiciškai regioniniuose rinkimuose balsuoja nedaug rinkėjų, juose labiau palaikomos nacionalistinės katalonų partijos. Kai daug žmonių balsuoja nacionaliniuose rinkimuose, geriau pasiseka prieš nepriklausomybę pasisakančioms partijoms, pavyzdžiui, socialistams.
„Ciudadanos“ lyderė Katalonijoje Ines Arrimada šią savaitę žurnalistams sakė, kad separatistinės partijos išgyvena politinio naratyvo krizę, kadangi pastaruosius du mėnesius jų nepriklausomybės pastangos buvo nesėkmingos. „Jie sukūrė didelį melą ir nežino, ką dabar sakyti rinkėjams“, – sakė I.Arrimada.
I.Arrimada: „Jie sukūrė didelį melą ir nežino, ką dabar sakyti rinkėjams.“
Savo ruožtu Katalonijos socialistai paskelbė apie susitarimą su Katalonijos nacionalistų partija „Units per Avançar“, pasisakančia už didesnę regiono autonomiją, tačiau norinčią likti Ispanijos sudėtyje.
Taip socialistai tikisi laimėti nuosaikiųjų nacionalistų, nusivylusių dabartiniu konfrontacijos lygiu ir pasisakančių už švelnesnes didesnės autonomijos siekio strategijas, balsus.
„Tai – rizikingas manevas, bet verta jį išbandyti“ – teigė N.Corredoras. Jis pridūrė, kad 2015-aisiais už šią partiją balsavo 100 tūkst. žmonių. Tiesa, to neužteko, kad ji gautų bent vieną vietą regioninėje asamblėjoje.
