Sočyje veikia kabaretas „Majak“, kur kas vakarą vyksta transvestitų pasirodymai. Tratant būgnams čia į sceną išeina atlikėjas tamsiu peruku ir dainuoja „Diamonds Are a Girl's Best Friend“.
Kai pasirodymas šiame gėjų bare – viename iš nedaugelio likusių mieste – baigiasi ir auditorijoje užsidega šviesos, pasimato, kad dauguma žiūrovų – heteroseksualų porelės, užsukusios pasižiūrėti egzotiško pasirodymo. Ši vieta – tai, kas liko iš anksčiau gyva gėjų, lesbiečių ir transseksualų kultūra vibravusios Sočio.
Ši Sočio gyvenimo dalis nyko nuo pat tos akimirkos, kai Rusija iškovojo teisę rengti 2014-ųjų žiemos olimpines žaidynes, o jos pasitraukimą dar paspartino šiemet prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas, draudžiantis homoseksualų propagandą.
Šis įstatymas atkreipė pasaulio dėmesį į Sočį, kur vasarį susirinks gausybė žmonių iš viso pasaulio. Vieni LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių žmonių) teisių gynėjai abejoja įstatymo teisėtumu, o kiti ragina boikotuoti žaidynes, taip išreiškiant protestą prieš Rusijos nesiskaitymą su žmogaus teisėmis.
Daugelis Sočio LGBT bendruomenės narių jau išvyko iš šalies. Jie bijo, kad anksčiau tolerancija garsėjusio Sočio reputacija tik dar labiau blogės.
„Čia nėra gėjų bendruomenės. Tai mitas, – sako „Majak“ klubo bendrasavininkis Romanas Kočagovas. – Homoseksualų skaičius nuolat tik mažėja.“ Jis sako ir pats ieškantis galimybės emigruoti iš Rusijos.
Dabar tik trečdalis jo klube apsilankančių klientų yra gėjai – gerokai mažiau nei prieš devynerius metus, kai jis pradėjo šį verslą.
Trečiajai prezidento kadencijai išrinktas V.Putinas vykdo vis konservatyvesnę socialinę politiką, kurioje svarbų vaidmenį atlieka Rusijos stačiatikių bažnyčia. Jos vadovai nusprendė, kad didžiausią grėsmę valstybei kelia homoseksualumas.
R.Kočagovas su savo partneriu Andrejum Taničevu klubą „Majak“ atidarė prieš devynerius metus tamsiame vieno aukšto pastate, stovinčiame prie promenados palei Juodąją jūrą. Prieš tai jie laikė gėjams skirtą viešbutį ir norėjo sukurti šį tą ambicingesnio.
„Majak“ pasirodantys šokėjai ir dainininkai – tik vyrai. R.Kočagovas sako, kad klubas dirba pelningai, čia lankosi nemažai pasiturinčių Sočio piliečių, kurie nori išvengti minių turistams skirtuose baruose. Rusijos standartais, Sočis – neįprastai liberalus miestas.
„Žmonėms čia nerūpi, su kuo aš miegu. Gatve einu su savo vaikinu, žmonės galbūt ir žino, kad aš gėjus, bet niekas nekreipia dėmesio“, – sako 30-metis Marcelis Aflinas, dirbantis šiaurėje essančiame naftininkų mieste Salecharde, o į Sočį atvažiuojantis pasimėgauti saule ir Juodosios jūros paplūdimiais.
Žmonėms čia nerūpi, su kuo aš miegu. Gatve einu su savo vaikinu, žmonės galbūt ir žino, kad aš gėjus, bet niekas nekreipia dėmesio.
Vis dėlto palyginti su dauguma Vakarų Europos miestų Sočis nėra tolerantiškas miestas. Didžioji dalis vietinės LGBT bendruomenės išvyko į tokius miestus kaip Berlynas ar Barselona.
Stalino mėgstamas kurortas
Sovietų Sąjungos laikais Sočis garsėjo atvirumu ir tolerancija. Vyrai ir žmonos kelialapius dažniausiai gaudavo atskirai vieni nuo kitų ir nuo vaikų. Todėl kurortas prie Juodosios jūros tapo daugybės vasaros romanų tarp vedusių žmonių ir viengungių vieta.
Viename kambaryje būdavo apgyvendinami visiškai nepažįstami žmonės. Iš dalies Sočis iškilo todėl, kad jo šiltą klimatą, karštąsias versmes ir pajūrį ypač mėgo Josifas Stalinas.
Homoseksualumas Sovietų Sąjungoje buvo baudžiamas, o Rusijoje jis buvo dekriminalizuotas tik 1993 metais. Vis dėlto dar sovietinėje imperijoje Sočis užsitarnavo gerą reputaciją tarp homoseksualų, kurie vietos paplūdimiuose ieškodavo partnerių.
„Daugybė gėjų apie tai žinojo ir čia važiavo“, – sako Davidas Tulleris, 1996 metais išleidęs knygą apie homoseksualų gyvenimą Rusijoje.
Pasak R.Kočagovo, Sočyje – lygiai kaip ir Maskvos Didžiajame teatre, kuriame sovietmečiu rinkdavosi homoseksualūs vyrai – egzistuodavo specialios susitikimų vietos gėjų pamėgtuose paplūdimiuose.
Viena iš vietų, kur jie galėdavo ieškoti potencialių partnerių, buvo priešais viešbutį „Sputnik“.
Viena iš vietų, kur jie galėdavo ieškoti potencialių partnerių, buvo priešais viešbutį „Sputnik“.
Vasarą įsigaliojęs įstatymas, draudžiantis homoseksualumo „propagandą“, tiksliai nenurodo, kokie veiksmai gali būti baudžiami.
Pasak aktyvistų, vaikų apsauga gali tapti pretekstu uždrausti LGBT teisių demonstracijas arba viešus švelnumo ženklus.
Susikibus rankomis arba pabučiavus tos pačios lyties žmogų gatvėje galima gauti baudą, siekiančią 400 litų, sako jie.
Rusijos politikai teigia, kad įstatymas atspindi šalies tradicijas ir kad jis reikalingas tam, kad būtų apsaugoti nepilnamečiai. Pats V.Putinas sako, kad vienalytės poros negali susilaukti vaikų, o šaliai ir taip gresia demografinė katastrofa.
Olimpiados boikotas
Šis Rusijos Dūmos priimtas įstatymai buvo griežtai kritikuojamas Vakaruose, netgi pasigirdo raginimų boikotuoti Sočio olimpiadą. Vienas pirmųjų boikotuoti žaidynes paragino britų komikas Stephenas Fry, kuris apsilankė Rusijoje, siekdamas atkreipti dėmesį į diskriminacinį įstatymą.
LGBT teisių gynėjai paprašė Tarptautinio olimpinio komiteto vadovo Thomaso Bacho pradėti tyrimą, kaip įstatymas atsilieps olimpinių žaidynių dalyviams ir svečiams.
Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko gruodį pareiškė, kad valdžiai vertėjo palaukti ir homoseksualumo propagandą draudžiantį įstatymą priimti po olimpiados: „Buvo galima apskaičiuoti, kokią reakciją jis sukels Vakaruose, ypač olimpiados išvakarėse.“
Bandydamas pataisyti Rusijos reputaciją prieš žaidynes V.Putinas paragino piliečius nebūti homofobais ir patikino, kad Sočyje bus laukiami ir homoseksualūs žmonės.
Į Sočį, protestuodamas dėl žmogaus teisių pažeidimų, jau pranešė nevyksiantis Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas. Kartu su oficialia savo šalies delegacija į Rusiją nevyks ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Į Sočį, protestuodamas dėl žmogaus teisių pažeidimų, jau pranešė nevyksiantis Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas.
Daugelis Rusijos LGBT bendruomenės narių sako, kad naujasis įstatymas ne tik varžo jų teises, bet ir yra raginimas kitiems žmonėms juos diskriminuoti ir kai kuriais atvejais netgi smurtauti.
Prie pastato, kuriame įsikūręs „Majak“ klubas, dega tik viena lemputė, apšviečianti plienines duris ir skambutį. Jei ne kiekvieną vakarą po 10 val. iš vidaus sklindanti muzika, sunku būtų atpažinti, kad viduje veikia naktinis klubas.
R.Kočagovas sako, kad januoliai, sužinoję, jog „Majak“ yra gėjų baras, tiek kartų nuplėšė jo iškabą, kad jis nustojo ją kabinti iš naujo.
Kartais jo klientai įsivelia į muštynes su greta esančio baro lankytojais. Tačiau čia apsilankantis Vladislavas Slavskis sako, jog tai niekis, palyginti su tuo, ką jam kasdien tenka patirti mokykloje.
V.Slavskis pasakoja, kad kiti mokiniai į jį yra mėtę akmenis ir spjaudę. Kartą grupė mušeikų bandė jį „išgydyti“ pildami ant jo šlapimą ir srutas.
„Tai nutinka taip dažnai, kad kai aš nueinu į policiją, jie tiesiog nusišaipo ir sako, kad negali būti mano asmens sargybiniais“, – pasakoja Vladislavas.
Jo mokyklos psichologas, kurio pažiūros atitinka daugumos rusų, taip pat pareiškė, kad homoseksualumą reikia gydyti, ir paklausė, ar vaikystėje jo niekas neišprievartavo.
„Ar galit įsivaizduoti, ką reiškia kas rytą atsibusti mieste, kuriame gimei, vaikščioti gatvėmis, kurias pažįsti visą gyvenimą, ir vis tiek jaustis svetimu?“, – klausia jis.
