„Kur sirenos? Aš prašiau penkių, o čia matau tik dvi“, – klausė Mariupolio meras per šeštadienį vykusį skubų susirinkimą miesto savivaldybėje. Jurijaus Chotlubėjaus miestas yra apsiaustas iš abiejų pusių ir miesto meras desperatiškai bando kuo geriau paruošti civilius miesto gyventojus mūšiams, kurie kels pavojų 460 tūkst. mariupoliečių.
„Prašau, paieškokite daugiau pavojaus sirenų neveikiančiose gamyklose. Mums reikia sukurti perspėjimo sistemą“, – kalbėjo Mariupolio meras, pabrėždamas, kad mieste beliko tik kelios veikiančios įmonės.
Neeilinį susirinkimą savivaldybėje J.Chotlubėjus pradėjo paskelbdamas apie dar vieną Rusijos remiamų teroristų ataką. Tą rytą sprogmuo pataikė į namą Gnutovo kaime, netoli Mariupolio, nusinešdamas 54 metų Aleksandro Kolandos gyvybę. Meras paprašė pagerbti žuvusįjį tylos minute. Tokių minučių Mariupolyje jau buvo ne viena.
J.Chotlubėjus savo valdomą miestą vertina kaip nepaimtą karinį postą, kurio oro uoste įstvirtinę Ukrainos pajėgos, tikrinančios visus kelius. Tiesa, net ir akylai tikrinant kelius į miestą neapsisaugosi nuo artilerijos atakų.
Sausio 24-osios atakos nusinešė 30 žmonių gyvybes, dar daugiau nei šimtas buvo sužeisti. Apgriauti ar smarkiai pažeisti 75 daugiabučiai pastatai, sunaikinti 243 namai, atakuotos trys mokyklos ir du vaikų darželiai. Taip pat visiškai sunaikintas turgus, patekęs į atakos epicentrą, bei didelė automobilių stovėjimo aikštelė rytiniame miesto rajone.
Iš daugiau nei trisdešimties atakų metu žuvusių civilių – devyni vaikai. Miestas mokosi išgyventi. Strategiškai svarbi jo geografinė vieta nesuteikia kitokių galimybių. Mariupolis – strateginis uostas Azovo jūros šiauriniame krante, bet dar svarbiau – jis stovi pakeliui tarp Rusijos ir prieš metus jos okupuoto ir aneksuoto Krymo.
Strategiškai svarbi jo geografinė vieta nesuteikia kitokių galimybių. Mariupolis – strateginis uostas Azovo jūros šiauriniame krante, bet dar svarbiau – jis stovi pakeliui tarp Rusijos ir prieš metus jos okupuoto ir aneksuoto Krymo.
Jei šis koridorius Rusijai atsivers, ji pagaliau turės galimybę pasiekti Krymą ne tik oru ir vandeniu. Mažai kas abejoja, kad Rusija bandys tai padaryti. Klausimas tik kada ir kiek aršiai bus rengiamos atakos. Sausio 24-osios dienos žudynės leido pajusti, kas miesto laukia.
Mariupolio gyventojai buvo trumpai apmokyti karinės parengties: karinis automobilis važinėjo po rytinį miesto rajoną, perspėdamas apie sistemų „Grad“ į miesto pusę leidžiamas raketas, o įbauginti miestiečiai suskubo slėptis.
Bet miestas neketina nurimti. Penktadienio naktį „Senojo švyturio“ bare buvo pilna besilinksminančių mariupoliečių, besistengiančių nekreipti dėmesio į Rusijos keliamą pavojų. Dvi didžiausios Mariupolio darbdavės – „Azovstal“ ir „Iljič“ gamyklos – veikia ir teikia savo produkciją net ir karo veikiamoms teritorijoms.
Kiekvieną dieną savanoriai ir savivaldybės socialiniai darbuotojai, privatūs verslininkai ir valstybės įmonių atstovai gabena statybines medžiagas sugriautų namų šeimininkams, tiekia plastiką ir fanerą, kuriais apkalami sprogimų metu išdužę langai, gabenamas maistas ir rūbai šeimoms, kurios per atakas neteko visko.
Kol Miunchene Vakarų lyderiai saugumo konferencijoje kalbėjo apie pasaulinį saugumą ir gresiančius pavojus, Mariupolio gyventojai aptarinėjo savo pačių saugumą ir sprendė, kaip padėti išgyventi miestui, atsidūrusiam ant fronto linijos.
Kol Miunchene Vakarų lyderiai saugumo konferencijoje kalbėjo apie pasaulinį saugumą ir gresiančius pavojus, Mariupolio gyventojai aptarinėjo savo pačių saugumą ir sprendė, kaip padėti išgyventi miestui, atsidūrusiam ant fronto linijos.
Miestiečiai jaučia nemažą nuoskaudą, taip ir nesulaukę rimtesnės paramos iš Kijevo.
„Mariupolis jaučiasi užmirštas centrinės valdžios. Nesuprantame, kodėl nei prezidentas Petro Porošenka, nei premjeras Arsenijus Jaceniukas neaplankė miesto nuo praėjusių metų rugsėjo, kad paguostų ir suteiktų vilties mariupoliečiams“, – kalbėjo Piotras Andriušenka, savanoriškos iniciatyvinės grupės „Kartu“ lyderis.
Rusijos ir jos kolaborantų pajėgos jau tik mažiau nei 25 km nuo miesto.
„Kai prieš septynioliką metų tapau miesto meru, negalėjau net įsivaizduoti, kad broliška mums Rusija surengs tokią agresiją, bombarduos mūsų miestus, mokyklas, pilnas vaikų, kariaus hibridinį karą prieš Ukrainą“, – kalbėjo J.Chotlubėjus, primindamas iš Rusijos plaukiantį melą, dangstomus akivaizdžius karo faktus.
Niekas iš Mariupolio gyventojų netrokšta atsidurti karo epicentre, bet mažai kas gali tikėtis, kad būsimos Maskvos, Kijevo ir europiečių derybos dar gali atnešti taiką į miestą, jau susitaikiusį su karu.
