Nors JAV ir Iranas tvirtina, kad derybos buvo susijusios tik su Teherano branduoline programa, Arabų pasaulio lyderiai šį susitarimą mato per trapios galios pusiausvyros ir regioną skaldančių konfliktų prizmę.
Akivaizdu, kad susitarimas paveiks Teherano ir Vašingtono santykius. Ketvirtadienį pirmą kartą istorijoje Irano televizija transliavo Baracko Obamos kalbą.
Atsižvelgiant į tai, kurią pusę regiono lyderiai palaiko, jie arba tikisi, arba baiminasi, kad panaikinus kai kurias sankcijas Iranui, jo galios sustiprės.
Norėdamas nuraminti Irano priešus, JAV prezidentas ketvirtadienį Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo tarybos narius pakvietė į susitikimą, kuriame, jo žodžiais, bus toliau stiprinamas bendradarbiavimas saugumo srityje.
Jis taip pat pabrėžė pakvietęs Saudo Arabijos vadovą Salmaną bin Abdulazizą pokalbiui, kuriame bus aptartas su Iranu pasiektas susitarimas.
Bandydamas savo pusėn palenkti Persijos įlankos šalis, kurių interesai kertasi su Irano, B.Obama tikrai susidurs su kliūtimis.
Tačiau bandydamas savo pusėn palenkti Persijos įlankos šalis, kurių interesai kertasi su Irano, B.Obama tikrai susidurs su kliūtimis.
Pernai spalį Irano lyderiui Ali Chamenei parašytame laiške B.Obama tarsi patvirtino Persijos įlankos šalių lyderių nuogąstavimus, kad susitarimas įneš naujo vėjo į JAV ir Irano santykius.
„The Wall Street Journal“ teigimu, B.Obama susiejo bendradarbiavimą kovojant su „Islamo valstybe“ su šiuo susitarimu ir „siekė nuraminti Irano susirūpinimą dėl jo artimo sąjungininko, Sirijos prezidento Basharo al-Assado“.
Analitikai teigia, kad Saudo Arabija jau anksčiau pradėjo reaguoti į susitarimą. Jemene Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos pajėgos pradėjo puolimą prieš Irano remiamus šiitų sukilėlius.
Operacija Jemene turėjo aiškiai parodyti JAV ir Iranui, kad regionas priešinsis Irano ekspansinei politikai.
„Operacija Jemene turėjo aiškiai parodyti JAV ir Iranui, kad regionas priešinsis Irano ekspansinei politikai“, – sakė Persijos įlankos šalių centro vadovas Mustafa Alanis.
Intervencija į Jemeną yra tik vienas pavyzdys, parodantis, kad Saudo Arabija prisiima agresyvios Artimųjų Rytų šalies vaidmenį.
Izraelis, kaip ir Saudo Arabija ir jos sąjungininkai, taip pat baiminasi Irano ekspansijos Artimuosiuose Rytuose. Kovodami prieš Irano remiamas organizacijas „Hezbollah“ ir „Hamas“, Izraelio vadovai priešinosi susitarimui teigdami, kad jis tik labiau padrąsins Teheraną.
Teherano sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose – nuo „Hezbollah“ iki daugybės draugų Bagdade, tikisi, jog susitarimas ir sankcijų atšaukimas sustiprins Iraną ir leis šaliai įsitvirtinti tarptautinėje arenoje.
Bijo branduolinio ginklavimosi varžybų
Saudo Arabija su sąjungininkais baiminasi, kad susitarimas gali paskatinti branduolinio ginklavimosi varžybas Artimuosiuose Rytuose.
Pavyzdžiui, Egiptas visuomet siekė, kad regione apskritai nebūtų branduolinių ginklų, ir spaudė Izraelį jų atsisakyti.
Tai reiškia, kad regione atsirastų laisvai prieinamas sodrinto urano šaltinis, šis uranas laisvai gali būti panaudotas kuriant atominę bombą.
Dabar arabų pasaulio lyderiai mato, kad Iranui palikta galimybė gaminti branduolinį ginklą, todėl, anot analitiko iš Egipto Abdelo Moneimo Said Aly, kitos šalys gali greit pradėti piktintis, kodėl jos negali to daryti.
Saudo Arabija jau seniai domisi branduoline energetika ir per artimiausius 20 metų planuoja pastatyti 16 branduolinių reaktorių. Ekspertai baiminasi, kad šalis nori pati gaminti kurą reaktoriams. Tai reiškia, kad regione atsirastų laisvai prieinamas sodrinto urano šaltinis, šis uranas laisvai gali būti panaudotas kuriant atominę bombą.
Kovą Saudo Arabijos ambasadorius JAV Adelas al-Jubeiras, paklaustas, ar šalis turi tokių planų, sakė, kad tokie dalykai viešai neaptarinėjami.
Visa tai rodo, kad Artimuosiuose Rytuose greitai užvirs dar neregėta kova dėl galios.
„Man 67 metai, aš mačiau 1956 ir 1967 karus, Arabų ir Izraelio taiką, revoliucijas, – sakė Abdelas Moneimo Said Aly. – Nepaisant to, dar niekada nejaučiau tokio neužtikrintumo dėl regiono, kaip dabar. Dabar viskas yra įmanoma“.
