Antonas (vardas pakeistas, tapatybė redakcijai žinoma, – red. past.) buvo verslininkas Ukrainoje, turėjo žmoną ir du vaikus. Vasario 24 d. jie visi skubiai susitiko su jo tėvais ir kartu mikroautobusu išvyko į pasienį, kad pabėgtų nuo Rusijos pradėto karo. Kelionė, turėjusi trukti kelias valandas, truko beveik parą. Jiems keliaujant Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išleido dekretą, kuriuo 18–60 metų vyrams uždraudė išvykti iš šalies.
Antono motina, žmona ir vaikai galiausiai galėjo išvykti į Europą. Jis pats pasiliko Ukrainoje ir pradėjo ieškoti būdų, kaip prisijungti prie žmonos ir vaikų, nes yra įsitikinęs, kad „pareiga šeimai yra svarbiausia“.
Pirmoji jo galimybė buvo pėsčiomis kirsti sieną ten, kur ji nekontroliuojama. Vyras keliavo į pasienyje su Rumunija esantį kaimą, kad perplauktų Tisos upę.
„Su manimi buvo pora vaikinų, bet vietiniai mus išdavė. Buvome sulaikyti net nepriplaukę prie upės“, – sako Antonas. Jis buvo nusiųstas į karo prievolės skyrių, kur jam buvo įteiktas šaukimas, tačiau dalinyje, kaip jis sako, nerado jam tinkamos specialybės, todėl Antonas grįžo namo ir pradėjo planuoti antrą bandymą išvykti.
-
Prancūzija nebeišvarys iš Ukrainos pabėgusių užsienio studentų
-
Ukrainos karo pabėgėlių integracija: dažniau nei kas trečias turi darbą
-
Naktį raketos skriejo į Odesą: yra sužeistų žmonių
-
Trečdalis gyventojų aukojo Ukrainai, 39 proc. į karą sako nereagavę
-
ES ministrai: sankcijos Rusijai veikia
-
Kyjivas įspėja ES: nusileisti Vladimirui Putinui būtų „spąstai“
-
G.Landsbergis: proveržis kare priklausys nuo karinės pagalbos Ukrainai teikimo
Išvykimas per „Instagram“
Ukrainos valdžios institucijos, įvedusios draudimą keliauti, paaiškino, kokių kategorijų vyrams jis netaikomas. Vienišiems tėvams, asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų, neįgaliesiems leidžiama išvykti. Draudimas taip pat netaikomas užsienio universitetų studentams, vairuotojams, vežantiems humanitarinę pagalbą, taip pat asmenims, nuolat gyvenantiems užsienyje.
Kai kurie vyrai, kurie nepriklauso šioms grupėms, bet nori išvykti iš Ukrainos, bando apeiti draudimą, pavyzdžiui, keliaudami per aneksuotą Krymą, tapdami užsienio universitetų studentais, įsidarbindami savanoriais vairuotojais arba kirsdami sieną pėsčiomis „žaliuoju koridoriumi“, kaip bandė padaryti Antonas.
„Aš nieko nemokėjau, bet sužinojau, kaip tai vyksta, man pasakė, kad paprastai vedlys pasiima keturis žmones, iš jų surenka po penkis tūkstančius dolerių, atveža juos prie upės ir tiesiog parodo, kur reikia perbristi“, – prisimena jis.
Socialiniuose tinkluose plačiai paplitę siūlymai išvykti į užsienį Ukrainos vyrams. Pavyzdžiui, „Instagram“ paskyra „Išvykimas visiems“ turi daugiau nei 14 tūkst. prenumeratorių, profilio antraštėje paryškintai pažymėta: „Išvykimas vyrams iš Ukrainos 18–50 metų“. Asmeniniuose pranešimuose paskyros administratoriai prašo parašyti „Telegram“, jei reikia informacijos. Jau ten žadama per 10 dienų pagaminti Lenkijos ar kitų Europos universitetų dokumentus su atgaline data, neva išduotus dar iki karo pradžios. Visa kaina – 980 eurų, avansas – 200 eurų.
„Humanitarinė pagalba iškeliavo į Ukrainą, o aš likau Europoje“
„Telegram“ kanalas „Legalus išvykimas į užsienį“ turi daugiau nei 53 000 prenumeratorių, o jo atsarginis kanalas „Pagalba pasienyje“ – daugiau nei 28 000 prenumeratorių. Jie siūlo „balto bilieto“ galimybę, t. y. už 1500 dolerių gauti atleidimą nuo karinės tarnybos dėl sveikatos būklės. Be to, siūloma prisidengti humanitarinės pagalbos iš užsienio atvežimu: žadama per dieną išsiųsti po 10 žmonių. Tokios galimybės kaina – 2000 JAV dolerių. Tame pačiame kanale pateikiama nuoroda į „Telegram“ kanalą, kur skelbiami išvykusiųjų atsiliepimai. Šis kanalas turi daugiau nei 4700 prenumeratorių.
Jame skelbiamos žinutės tų, kurie tariamai pasinaudojo paslauga ir liko patenkinti: „Išvykau kaip savanoris, tai buvo greičiau ir paprasčiau, nei maniau“, „Ačiū, kad padėjote mano sūnui išvykti, jis jau atvyko į Italiją“, „Nuvykau į Bulgariją, dėkoju“. „Deutsche Welle“ parašė kelioms dešimtims atsiliepimus palikusių žmonių, iš kurių atsakė tik vienas, teigęs, kad „nėra pasirengęs rizikuoti ką nors pasakyti“.
Antonas išvyko maždaug tokiu pat būdu – per savo pažįstamų labdaros fondą. „Jie fondo vardu kreipėsi į karo komendantą prašydami leidimo išvykti atvežti humanitarinės pagalbos. Mes išvykome, nupirkome automobilius, jie išvyko į Ukrainą su humanitarine pagalba, o aš likau Europoje, – dalijasi jis. – Jei išvykai, esi laikomas išdaviku. Daugelis žmonių sako: „Nebijau, net jei teks eiti į frontą“. Aš irgi nebijau ir jau seniai ten būčiau, jei ne vaikai. Mes juos pradėjome ne dėl karo ir ne tam, kad mano žmona bandytų su jais viena išgyventi nežinia kaip“.
Statistika ir peticija
Nuo vasario 24 d. iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 9 mln. žmonių, teigia Jungtinės Tautos, neskirstydamos jų į kategorijas. „Deutsche Welle“ išsiuntė užklausą Ukrainos valstybinei sienos apsaugos tarnybai, norėdama sužinoti, kiek tiksliai vyrų per šį laikotarpį išvyko iš šalies, tačiau atsakymo dar negavo. Tuo pat metu Ukrainos vidaus reikalų ministerija kovo 1 d. pranešė, kad į šalį grįžo apie 80 tūkst. šaukiamojo amžiaus vyrų, dauguma jų – po vasario 24 d., „ginti suvereniteto ir teritorinio vientisumo“.
Ukrainiečių pabėgėlių priėmimo Europoje lyderės yra Lenkija ir Vokietija. Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo šių metų vasario 24 d. iki birželio 7 d. į šalį atvyko 3,645 mln. Ukrainos piliečių, iš kurių 432 000 buvo 18–60 metų vyrai. Vokietijoje nuo vasario pabaigos iki birželio 19 d. užregistruota 867 214 pabėgėlių iš Ukrainos. Kovo mėnesį Vokietijos vidaus reikalų ministerija atliko apklausą ir gavo šiuos duomenis: 48 proc. atvykusiųjų buvo moterys su vaikais, 14 proc. – moterys, atvykusios vienos, 7 proc. – vyrai su vaikais ir 3 proc. – vyrai, atvykę vieni.
Gegužės mėnesį Odesos advokatas Oleksandras Gumirovas paskelbė peticiją, kurioje ragino panaikinti draudimą vyrams išvykti ir mobilizacijos metu sutelkti dėmesį į savanorių šaukimą. Per kelias dienas buvo surinkta 25 tūkst. parašų, kurių reikia, kad peticiją svarstytų prezidentas.
Volodymyras Zelenskis griežtai reagavo į šią iniciatyvą, pažymėdamas, kad „peticija turėtų būti adresuota tėvams tų karių, kurie žuvo, nes gynė Ukrainą savo gyvybės kaina“. Liepos 9 d. prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyičius pareiškė, kad netrukus bus kiek įmanoma atidarytos sienos laikinam išvykimui. Kol tai neįvyko, draudimas vyrams keliauti lieka galioti.
Ieško spragų
O.Gumirovas tokį draudimą vadina beprasmišku, nesąžiningu ir neteisėtu: „Jei žmogus nori ginti savo laisvą, mylimą tėvynę, savo namus ir šeimą, tai nėra būtinybės jam drausti išvykti. Jei žmogus nenori ginti savo tėvynės, taip pat nėra reikalo įvesti tokį draudimą, nes jis nenaudingas nei šalyje, nei už jos ribų.“
Advokato vertinimu, dabar kariuomenėje reikalingas tik kas dešimtas šalyje likęs vyras. Jis sako, kad dabar Ukrainoje nėra laisvų darbo vietų, todėl daugelis vyrų, kurie iki šiol buvo šeimų maitintojai, tapo našta ir negali rasti darbo, todėl negali mokėti mokesčių ir finansiškai padėti šaliai.
Pasak O.Gumirovo, draudimas sukėlė „beprotišką korupcijos bangą“. Advokatas sako, kad kasdien gauna po kelias žinutes iš žmonių, bandančių „rasti spragų, kaip apeiti“ draudimą, tačiau „visi jie yra susiję su kyšiais“. Kiti teisininkai taip pat pasakoja apie panašius pranešimus.
Kyjivo teisininkas Dmytro Buzanovas palaiko profesionalios kariuomenės idėją ir pažymi, kad teisės išvykti iš Ukrainos apribojimai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu, o tai nebuvo padaryta. Jis mano, kad dabartinis draudimas yra neteisėtas, ir ragina piliečius kreiptis į teismą.
„Gaunu daugybę skundų, bet žmonės nenori kreiptis į teismą“, – apgailestauja D.Buzanovas ir priduria, kad būtų galima pereiti visas nacionalines instancijas ir tada kreiptis į EŽTT dėl kompensacijos. Jo duomenimis, Ukrainos teismai iki šiol išnagrinėjo ne daugiau kaip 10 tokių bylų. Tarp problemų advokatas įvardija, pavyzdžiui, tai, kad pasieniečiai retai išduoda raštiškus atsisakymus leisti žmonėms kirsti sieną, taip pat „moralinį visuomenės spaudimą“.
Bendrapiliečių smerkimas
„Daugelis sako, kad jei išvykai, esi išdavikas. Mano draugas, turintis tris vaikus ir taip pat išvykęs, parašė man: „Su tavimi viskas aišku.“ Jis išbraukė mane iš savo „Facebook“ draugų, – tęsia Antonas. – Tiesiog todėl, kad kažkas valdžioje nusprendė, jog trijų vaikų pakanka, kad galima būtų išvykti, o dviejų – ne“.
Į užsienį išvykusius ukrainiečius vyrus dažnai smerkia dabar kovojančiųjų žmonos, sako ukrainiečių teisininkė, pageidavusi likti anonime. Jos vyras išėjo savanoriu į frontą, o ji pati iš esmės pritaria O.Gumirovo peticijos idėjai, tačiau atkreipia dėmesį, kad ji suformuluota neteisingai: „Peticijos mintis – visus paleiskime, o kariauti tegul eina savanoriai, nėra korektiška. Savanorių fiziškai trūksta, net labai patyrę žmonės žūva.“ Šiuo metu teisininkė su vaikais gyvena Europoje ir sako, kad jos vyras nori tarnauti, bet taip pat nori matytis su vaikais.
Kariai neturi teisės išvykti į užsienį ir iš esmės neturi net atostogų galimybės. „Laisvų dienų galima gauti tik dėl šeiminių priežasčių, gavus vado leidimą, o tokių atvejų yra labai nedaug, – sako pašnekovas. – Ne visi moka kovoti, pažįstu labai tvirtų kariškių moterų ir vyrų, kurie nesugebėtų net vištai galvos nusukti.“ Ji ragina panaikinti draudimą vyrams išvykti iš Ukrainos ir leisti kariškiams trumpam išvykti į užsienį.
Dabar Antonas su žmona ir vaikais gyvena vienoje iš Europos šalių, mokosi kalbos ir ieško darbo. Jis neatmetė galimybės grįžti į Ukrainą po pergalės, tačiau sako nematąs prasmės stabdyti gyvenimo: „Sunku būti toli nuo namų. Taikos metu visada sakydavau, kad Ukraina yra viena geriausių vietų gyventi ir užsiimti verslu, buvau viskuo patenkintas, mačiau daug perspektyvų. Esu toks pat patriotas, norėčiau, kad karas kuo greičiau baigtųsi, padedu finansiškai, siunčiu pinigus kariuomenei. Esame toli, bet tai nereiškia, kad esu išdavikas“.
Visgi Ukrainos gynybai vadovaujantis prezidentas V.Zelenskis sako, kad dabar teikti tokius siūlymus yra tiesiog nesąžininga, nes šimtai tūkstančių karių gina tėvynę fronte.
„Nelabai suprantu, kam skirta ši peticija – man, o gal tų karių, kurie paaukojo savo gyvybes už Ukrainą, tėvams? Kai dabar kasdien žūsta po 50-100 žmonių sudėtingiausiuose mūsų valstybei rytiniuose regionuose“, – gegužę kalbėjo valstybės vadovas.
