Tačiau, atkreipia dėmesį agentūra, D.Trumpą jo oponentai iš demokratų partijos ir netgi kai kurie respublikonai taip spaudė apie tai kalbėti, kad jei jis būtų nepalietęs šios temos, būtų susilaukęs intensyvios kritikos.
Dabar kai D.Trumpo kas nors klaus, ar jis su Rusija bendrauja pakankamai griežtai, jis galės priminti šį susitikimą.
Tačiau kiek dėmesio D.Trumpas skirs tam, kad ateityje Rusijos kišimosi į JAV rinkimus būtų išvengta, o tai, kas jau padaryta, nepraeitų be pasekmių, dar neaišku.
„Tiesą sakant, mes matėme, kad Prancūzijos prezidento rinkimų metu Rusija ėmėsi panašios taktikos. Atrodo, kad jie to imasi vis aštriau, ir jei mes dabar pasakysime, kad ši istorija baigta, tai reikš, kad mes nepakankamai saugome savo valstybę“, – sako Heather Conley, Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos ekspertė.
Be to, nežinant, ką tiksliai D.Trumpas sakė V.Putinui per jų daugiau negu dvi valandas trukusį susitikimą, sunku suprasti, ar D.Trumpo požiūris į Rusijos kišimąsi į rinkimus reikšmingai pasikeitė.
JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, kuris dalyvavo susitikime ir po to bendravo su žurnalistais, sakė, kad D.Trumpas jau pačioje susitikimo pradžioje „pareiškė, kad amerikiečiai nerimauja dėl Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus“.
D.Trumpas V.Putiną šiuo klausimu spaudė daugiau negu kartą, sakė R.Tillersonas. V.Putinas savo ruožtu neigė Rusijos kišimąsi ir prašė įrodymų.
„Tai, kad jie apie tai kalbėjosi, nėra netikėta. Stebintų tai, jei apie tai, jie nebūtų kalbėjęsi“, – sako Derekas Cholletas, buvęs Baracko Obamos administracijos pareigūnas, o dabar – Maršalo fondo Vašingtone vyresnysis patarėjas saugumo ir gynybos politikos klausimais.
Pasak D.Cholleto, svarbu yra tai, ką konkrečiai prezidentai kalbėjosi apie kišimąsi į rinkimus, su kuo D.Trumpas sutiko ar nesutiko, ir kiek V.Putinas dominavo pokalbyje.
R.Tillersonas sakė, kad šalių vadovai sutarė dirbti kartu, kad būtų išvengta kišimosi į rinkimų procesus iš abiejų pusių.
D.Trumpas anksčiau siuntė nevienareikšmius signalus apie tai, kaip rimtai jis žiūri į šį reikalą. Suerzintas svarstymų, kad jo pergalė 2016 m. JAV prezidento rinkimuose galėjo būti pasiekta ne vien savo jėgomis, D.Trumpas neišreiškė visiškos paramos JAV žvalgybos agentūrų paskelbtoms išvadoms, kad Rusija kišosi į JAV rinkimus, siekdama padėti jam laimėti.
Dar ketvirtadienį, likus vos dienai iki jo ir V.Putino susitikimo, D.Trumpas Lenkijoje sukritikavo JAV žvalgybos sistemą bei pasakė, kad Maskva greičiausiai kišosi į rinkimus, bet kitos šalys taip pat galėjo taip elgtis. „Niekas tiksliai nežino“, – sakė jis.
D.Trumpas stengėsi perkelti dėmesį nuo to, kaip jis stiprins JAV rinkimų proceso saugumą, į tai, kaip elgėsi tuometinis prezidentas Barackas Obama, dar prieš rinkimus sužinojęs, ką daro Rusija. D.Trumpas pareiškė, kad B.Obama nesistengė sukliudyti Rusijai, nes tikėjosi, kad demokratų kandidatė Hillary Clinton vis tiek laimės.
B.Obama savo ruožtu sakė, kad jis kalbėjo su V.Putinu šiuo klausimu, kai jie praėjusiais metais susitiko tarptautinėje konferencijoje, ir liepė Rusijos vadovui liautis taip elgtis.
R.Tillersonas sakė, kad D.Trumpas ir V.Putinas „visiškai teisingai“ nutarė gerinti abiejų valstybių santykius, atsispiriant nuo taško, kurį jis pavadino „nesuderinamais skirtumais“.
Bet JAV senatorius Markas Warneris, demokratų partijos atstovas iš Virdžinijos valstijos ir Senato žvalgybos komiteto vicepirmininkas, sakė, kad bet kokie D.Trumpo žodžiai V.Putinui būtų buvę svaresni, jei JAV prezidentas prieš tai nebūtų buvęs toks dviprasmiškas svarstydamas, kas kišosi į JAV rinkimus.
„Taip pat jie būtų svaresni, jei jis nebūtų vėl kritikavęs mūsų žvalgybos agentūrų, kurios visiškai sutaria, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus“, – sakė M.Warneris.
Brookingso instituto Vašingtone JAV-Europos centro direktorius Thomas Wrightas pažymėjo, kad D.Trumpo administracija kol kas nedemonstruoja nuoširdumo siekyje apsisaugoti nuo išpuolių ateityje, ir, priešingai, demonstruoja pasiryžimą kurti partnerystę su Rusija, nepaisant to, kad tai neramina kai kuriuos JAV sąjungininkus Europoje.
„Jie tiesiog „užsideda varnelę“, kad padarė tam tikrus dalykus, nes žino, kad susilauktų daug kritikos, jei to jie nedarytų“, – sakė T.Wrightas.
D.Trumpą galima pagirti už pokalbį apie kišimąsi į JAV rinkimus su V.Putinu. Tačiau jis vis dar turi įrodyti, kad yra pasiruošęs nenusileisti Rusijai, baigia analitinį straipsnį „Associated Press“.
