„AstraZeneca“ ar „Pfizer?“ Britai sparčiai skiepijasi ir ginčijasi dėl teisės pasirinkti vakciną pagal jos gamintoją

Britai šiuo metu skiepijami dviejų gamintojų vakcinomis. Viena vakcina – „angliška“, sukurta kompanijos „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto mokslininkų. Kita – „snobiška“, kurią sukūrė „Pfizer“ ir „BioNTech“.

Skiepijimo kampanija Jungtinėje Karalystėje vyksta sparčiai – gerokai greičiau nei ES. Visgi ligoninių ir klinikų atstovai pripažįsta, kad per dieną sulaukia daugybės skambučių ir pageidavimų skiepytis viena ar kita vakcina.

Svarbiausia tai, kad pasirinkimo iš tikrųjų nė neturėtų būti – privačiai vakcinos nenusipirksi. Dešimtis milijonų dozių nupirko, skirsto ir jomis skiepija pati valstybė – britų Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) niekam neleidžia peršokti eilę, nesvarbu, ar tu turtingas, ar skursti.

ZUMA Press/Scanpix nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

Norimos vakcinos medžioklė

„Skiepijimo vietoje tai bus arba „Pfizer“, arba Oksfordo vakcina – priklausomai nuo pristatymų. Žmonės gali pasirinkti skiepijimo vietą, bet ne vakciną“, – pabrėžė NHS atstovas.

Aišku, kaip ir daugelį sistemų, šią įmanoma apeiti – pavyzdžiui, klinikų darbuotojai gali iš anksto pranešti savo artimiesiems ar draugams, kokia vakcina naudojama konkrečiomis dienomis.

Yra ir žmonių, kurie „šokinėja“ per ligonines. Remdamiesi gandais apie vakcinų naudojimą, jie tai užsiregistruoja, tai atšaukia vizitą vienoje ar kitoje įstaigoje.

Jungtinės Karalystės pareigūnai tvirtina, kad abi vakcinos puikios – abi efektyviai apsaugo nuo sunkių COVID-19 atvejų ir apskritai yra saugios. Esą ne veltui Londonas iš viso užsakė 140 mln. šių vakcinų dozių ir žada iki liepos 31-osios paskiepyti visus šalies suaugusiuosius.

Visuomenės sveikatos specialistams, žinoma, svarbiausia vakcinos veiksmingumas, jos kaina, sklandus tiekimas. Tiesa, pacientams rūpi ir jos kilmė, vakciną supantis informacinis triukšmas bei, žinoma, tai, ką jie girdi iš draugų ar internete.

Yra ir žmonių, kurie „šokinėja“ per ligonines. Remdamiesi gandais apie vakcinų naudojimą, jie tai užsiregistruoja, tai atšaukia vizitą vienoje ar kitoje įstaigoje.

O kadangi ir Jungtinė Karalystė, ir Europos Sąjunga naudoja tiek „Pfizer/BioNTech“, tiek „AstraZeneca“, tiek „Moderna“ vakcinas, kurios viena nuo kitos skiriasi, nuomonės apie jas irgi skirtingos.

„Pfizer“ mRNA vakcina brangesnė ir, regis, geriau apsaugo žmones nuo sunkesnių susirgimų užsikrėtus koronavirusu. Negana to, naujienos iš Izraelio tokios, kad ši vakcina smarkiai, net 89 proc., sumažina tikimybę apskritai užsikrėsti ir pernešti virusą kitam, nepasiskiepijusiam asmeniui.

PA Images/Scanpix nuotr./„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos

Bet „AstraZeneca“ tyrimų duomenys klampesni. Jei „Pfizer“ vakcinos veiksmingumas klinikinių tyrimų metu siekė 95 proc., Oksfordo mokslininkų duomenys – jie vis keičiasi – liudija 60–70 proc. „AstraZeneca“ vakcinos efektyvumą.

Nenori „angliškos“ vakcinos

Vienas populiariausių TV laidų vedėjų Britanijoje, BBC dirbantis Andrew Marras neseniai uždavė klausimą, kuris sukasi milijonų galvose.

„Jei aš sėdžiu namie ir man paskambina mano daktaras, kuris pasako, kad gali skirti man vakciną, šiuo metu, matydamas tyrimų rezultatus, galėčiau sakyti: „Puiku, gal man galima gauti „Pfizer“ ar „Moderna“ vakciną, o ne „AstraZeneca“? Pirmosios vakcinos gerokai veiksmingesnės.“

Bent jau ES šalyse toks požiūris jau suleidęs šaknis. Prancūzijoje amerikietiškų vakcinų reikalauja sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai, Italijoje – mokytojai. Vokietijoje skiepijimo centrai tušti, nes žmonės nenori skiepytis „AstraZeneca“ vakcina.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso

Abejonės dar padidėjo, kai Pietų Afrikos Respublikos tyrėjai nustatė, kad šioje šalyje susiformavusi koronaviruso atmaina, tikėtina, gali išvengti „AstraZeneca“ vakcinos spąstų.

Maždaug tuzinas Bendrijos šalių oficialiai rekomenduoja neskiepyti 65 metų ir vyresnių žmonių šia vakcina. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad ankstyvuosiuose vakcinos bandymuose dalyvavo per mažai savanorių, todėl trūksta jos veiksmingumo įrodymų.

Tiesa, daug britų vis tiek renkasi „AstraZeneca“ vakciną – iš patriotizmo.

Medikas, buvęs parlamentaras Paulas Williamas „The Washington Post“ teigė, kad kai kurie pacientai kaip tik atsisako „Pfizer“ produkto ir pareiškia: „Ačiū, ne, palauksiu angliškos vakcinos.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Anot P.Williamso, tokį požiūrį galėjo nulemti ryžtinga premjero Boriso Johnsono pozicija – jis kiekviena proga giria „mūsų puikių Britanijos mokslininkų“ gaminį. Be to, britai išties labai didžiuojasi Oksfordo universitetu ir pasitiki jo ekspertais.

Tiesiog ragina paskubėti

Kompanija „Pfizer“ – amerikietiška, bet vakciną iš tiesų sukūrė nedidelės Vokietijos įmonės „BioNTech“ mokslininkai. Tad „Pfizer“ vakciną dalis europiečių vadina „vokiška“.

Kol kas liudijimai byloja, kad „AstraZeneca“ vakcinos šalutinis poveikis pastebimesnis – skauda galvą, juntamas nuovargis, įmanomas karščiavimas, svaigimas. Bet tai nėra neįprasta.

„Aš asmeniškai priimčiau bet kurią man siūlomą vakciną, nes svarbiausia tiesiog pasiskiepyti“, – teigė Oksfordo universiteto tyrėjų, sukūrusių vakciną, vadovas Andrew Pollardas, siūlantis nesureikšminti klinikinių tyrimų rezultatų, nes jie esą net ir negali būti tikslūs.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Ruošiama „AstraZeneca“ vakcinos dozė

„Buvo dienų, kai aš nė nenorėjau skaityti laikraščių, nes visur buvo peikiama „AstraZeneca“ vakcina. Tikrai nesuprantu, kodėl taip yra. Netrukus pasirodys realūs lyginamieji vakcinų veiksmingumo rodikliai, tuomet ir pažiūrėsime“, – pridūrė viena šios vakcinos kūrėjų Sarah Gilbert.

Anesteziologas Garethas Greenslade'as buvo paskiepytas „Pfizer“ vakcina, bet jo žmona sulaukė „AstraZeneca“ dozės.

„Pfizer“ vakciną reikia gabenti specialiuose šaldikliuose ir laikyti nemažuose sandėliuose, tad tikėtina, kad ja žmonės skiepijami didelėse ligoninėse.

„Nebūčiau atsisakęs nė vienos iš jų, bet norėjau „Pfizer“, nes technologija nauja, o mes, medikai, smalsūs. „AstraZeneca“ vakcina gana tradicinė – ji apsaugos tave nuo mirties. Tačiau man patiko elegantiška mRNA technologijos idėja“, – tvirtino G.Greenslade'as.

Idealiame pasaulyje, jo teigimu, žmonės galėtų pasirinkti vakciną. Bet realybė tokia, kad „Pfizer“ vakciną reikia gabenti specialiuose šaldikliuose ir laikyti nemažuose sandėliuose, tad tikėtina, kad ja žmonės skiepijami didelėse ligoninėse.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“-„BioNTech“ vakcinos buteliukas

O „AstraZeneca“ vakciną galima tiesiog įkišti į paprastą šaldytuvą. Tai, žinoma, dar vienas būdas nuspėti, kad šie skiepai naudojami mažesnėse klinikose ar vaistinėse.

Galiausiai daugeliui žmonių tokios diskusijos tiesiog neįdomios – jie tiesiog ragina paskubėti. Užsikrėtimų koronavirusu Jungtinėje Karalystėje sparčiai mažėja, bet trečiasis nacionalinis karantinas tęsiasi.

Tik pirmadienį vyriausybė pristatė ribojimų dėl pandemijos švelninimo gaires – kovo 8-ąją planuojama sugrąžinti mokinius į mokyklas, o nuo birželio vidurio atšaukti visus socialinio atstumo apribojimus.